Vartotojus jau pasiekė pirmosios šį šildymo sezoną sąskaitos už šilumą. Jose – jau ir pirmasis mokestis už šildymą. Kai kuriems žmonėms šis mokestis pasirodys didesnis nei pernai metų spalį, skelbiama "Kauno energijos" pranešime. Kodėl taip gali atsitikti? Priežasčių yra keletas.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Pirmiausia, būtina pastebėti, kad iš tikrųjų šių metų spalį šilumos kaina yra apie 30 proc. didesnė nei praėjusiųjų metų spalį. Per kalendorinius metus vienanarė nediferencijuota pagal šilumos punktų nuosavybę centralizuotai tiekiamos šilumos kaina (be PVM) padidėjo nuo 19,11 iki 24,95 cento už kilovatvalandę.

Šį šilumos kainos pasikeitimą lėmė metų bėgyje 30,2 proc. didėjusi dujų bei 42,1 proc. didėjusi iš Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos kaina. Šių kainų padidėjimas ir lėmė vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

Antrasis, nė kiek ne mažiau reikšmingas faktorius, lėmęs sąskaitų dydį, yra šilumos suvartojimas. Nors Kaune gyvenamųjų namų šildymo sezonas šiais metais prasidėjo tik viena diena anksčiau nei pernai, o vidutinė oro temperatūra, galima sakyti, buvo tokia pat kaip ir 2009 m. spalio mėn. (apie 4,3 0C), tačiau šių metų spalio mėnesį gyvenamųjų namų šildymui buvo suvartota apie 23 proc. daugiau šilumos nei 2009 m. spalio mėn. Kodėl?

Paradoksalu, tačiau pagrindinė priežastis – siekis taupyti. Šiais metais, laikotarpiu nuo rugsėjo 29 d. iki šildymo sezono paskelbimo spalio 12 d. vidutinė oro temperatūra siekė tik 5,6 laipsnio. Šiuo laikotarpiu šalo ne tik žmonės, bet ir jų būstai. Dėl to, šilumos suvartojimas šildymui nuo spalio 12 iki 31 d. išaugo, nes reikėjo daugiau šilumos patalpoms iki reikiamos temperatūros įšildyti.

To nebūtų reikėję, jei šildymo sezonas būtų buvęs pradėtas atsižvelgiant į įstatymu nustatytą pagrindinę šildymo sezono pradžios sąlygą – kai vidutinė trijų parų oro temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių šilumos. Atsižvelgiant į šią sąlygą, šildymo sezonas turėjo būti pradėtas jau nuo spalio 2 dienos. Tačiau, siekiant taupyti, jis pradėtas tik nuo spalio 12 d.

Vidutinio šilumos suvartojimo padidėjimas šių metų spalio mėnesį atitinka dienolaipsnių skaičiaus padidėjimą – 4,8 proc. Naujų ir renovuotų gyvenamųjų namų, turinčių gerą šiluminę izoliaciją ir neatšalusių taip kaip senos statybos namai, atitinka šį padidėjimą ir sudaro atitinkamai 2,7 proc. ir 9,3 proc.

Kalbant apie faktinį vidutinį šilumos suvartojimą šildymui, jokių naujovių nėra: mažiausiai šilumos suvartoja naujos statybos namai. Jų vidutinis šilumos suvartojimas šildymui šių metų spalio mėnesį buvo 3,283 kWh vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Tokių namų gyventojai už vidutinio 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą spalio mėnesį moka vidutiniškai po 53,28 Lt (su PVM).

Pats mažiausias suvartojimas tarp tokio tipo namų buvo Geležinio vilko g. 1A name, kurio gyventojai per spalio mėnesį vidutiniškai suvartojo tik 2,3 kilovatvalandės vienam kvadratiniam metrui apšildyti ir už 60 kvadratinių metrų buto šildymą mokės tik apie 38,40 lito, nežiūrint netgi to, kad šiluma jiems tiekiama iš tiekėjui priklausančio šilumos punkto. Tai reiškia, kad už 1 kilovatvalandę jie moka 25,61 cento (be PVM). Gyventojai, kurių pastatuose esantys šilumos punktai priklauso jiems patiems, spalio mėnesį moka po 24,76 (be PVM) už kilovatvalandę.

Kita kategorija – renovuoti namai. Juose vidutinis šilumos suvartojimas yra šiek tiek didesnis nei naujos statybos namuose. Pirmiausia dėl to, kad vis dėlto tai yra senos konstrukcijos namai ir juose neįmanoma išvengti didesnio suvartojimo dėl anuometinių projektinių sprendimų, antra – dėl to, kad dažniausiai juose įrengtose šildymo ir karšto vandens sistemose nėra numatyta galimybė reguliuoti šilumos vartojimą pagal kiekvieno buto savininko poreikį.

Vidutinis šilumos suvartojimas šildymui šiuose namuose spalio mėnesį buvo 5,257 kWh vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Už vidutinio 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą spalio mėnesį tokių namų gyventojai turi mokėti vidutiniškai po 85,50 Lt (su PVM).

Atskirai verta paminėti senos statybos nerenovuotus namus, kurių butuose šilumos suvartojimas 1 kvadratinio metro šildymui svyruoja nuo 9,2 iki 14,69 kilovatvalandės. Šių namų gyventojų vidutinis mokestis už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą svyruoja nuo 148,80 iki 246 litų. Tokių namų Kaune daugiausia.

Jų statybos metai skaičiuojami pradedant 1968–aisiais ir baigiant 1991-aisiais. Tai – labai įvairūs, skirtingų projektų ir skirtingų konstrukcijų namai. Jų sienų storis, aukštingumas, šildymo sistemos, jų izoliacinė būklė taip pat labai skirtinga. Dėl to taip skiriasi ir šilumos suvartojimas juose.

Mokėjimų „lyderiai“ nesikeičia

Paskutinioji grupė – tai labai daug šilumos suvartojantys senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai. Kaip ir praėjusįjį šildymo sezoną, „lyderiai“ čia nesikeičia: daugiausiai šilumos suvartoja Sąjungos a. 10, Savanorių pr. 90 bei K. Baršausko g. 75 namų gyventojai. Sąjungos a. 10 name per spalio mėnesį buvo suvartota 24,95 kilovatvalandės šilumos vienam kvadratiniam metrui apšildyti.

Tai – net 10 kartų daugiau nei mažiausiai šilumos suvartojusiame Geležinio vilko g. 1A name. Šio namo gyventojams už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą teks mokėti net 403,80 lito. Kituose minėtuose namuose situacija šiek tiek geresnė, tačiau mokesčiai irgi nemaži – atitinkamai 316 ir 271,20 lito. Liūdna, kad taip yra, tačiau tenka šį faktą konstatuoti. Pakeisti situaciją gali tik patys šių namų gyventojai. Kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, tačiau vienintelė išeitis – namo renovacija. Namų apšiltinimas bei visiška šildymo sistemų rekonstrukcija. Tik tokiu būdu būtų galima sutaupyti.

Šilumos kaina sumažėjo

Nuo lapkričio 1 dienos 5 procentais sumažėjo AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina.

Dabar 1 kilovatvalandė šilumos kainuoja:
23,48 ct (be PVM) kai šiluma tiekiama iš gyventojams (šilumos vartotojams) priklausančių individualių šilumos punktų;
24,33 ct (be PVM) kai šiluma tiekiama iš tiekėjui priklausančių grupinių ar individualių šilumos punktų.

Galimybė sumažinti kainą atsirado dėl to, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė, gaminanti didžiąją dalį šilumos Kaunui ir Kauno rajonui, pranešė, jog nuo lapkričio 1 d. mažina savo gaminamos šilumos kainą 5,4 proc. Kadangi vartotojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina priklauso ne tik nuo iš elektrinės perkamos šilumos kainos, bet ir nuo perkamo kuro bei kitų veiklos kaštų, ji mažėja nuo 5 iki 5,2 procento.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (44)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

„Litgas“: SGD perteklius rinkos dar nepasiekė (13)

„Galima apibendrintai pasakyti, kad keletą metų prognozuojamas vadinamasis suskystintų gamtinių...

„Achema“ planuoja dujų prekyba užsiimti Baltijos šalyse (7)

Didžiausios dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „ Achema “ naujai įsteigta bendrovė...

Rugpjūtį benzinas ir dyzelinas brango, suskystintos dujos pigo

Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos...

S. Skvernelis: Baltarusijai eksportuoti naftos produktus per Rusiją būtų nuostolinga ir pavojinga (33)

Jeigu Rusija priverstų Baltarusiją eksportuoti naftos produktus per jos geležinkelius ir...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (31)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (19)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (28)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1119)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (64)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...