Pirmieji vasaros karščiai atnešė aukštų elektros kainų bangą

Birželį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 40,5 eurų už megavatvalandę (EUR/MWh), 23 proc. didesnė nei gegužę ir 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų birželį. Aukštesnę mėnesio kainą lėmė paskutinę birželio savaitę iki 65 EUR/MWh pakilusi vidutinė kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose.

Praėjusią savaitę, birželio 27 – liepos 3 d., Lietuva importavo 62 proc. suvartotos elektros. Beveik ketvirtadalis elektros importuota iš Latvijos, Estijos, Suomijos, 41 proc. iš Švedijos, o likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Importą keitė rekordiškai išaugusi vietos gamyba. Lyginant su ankstesne savaite, Lietuvos elektrinė pagamino daugiau nei dvigubai daugiau elektros.

Paskutinę birželio savaitę elektros pasiūlos stygių ir aukštesnes kainas pajuto visos Baltijos jūros regiono valstybės. Pirmieji kainų augimo požymiai pasirodė savaitės pradžioje Švedijoje ir Suomijoje, kai po ilgojo savaitgalio staiga šoko elektros vartojimas, o Švedijoje tuo metu neveikė penki atominių elektrinių reaktoriai. Atominės elektrinės remontas buvo pradėtas ir Suomijoje. Savaitės viduryje dėl planinių remontų buvo ribojamas tarptautinių jungčių pralaidumas tarp Švedijos ir Norvegijos.

Ypatinga situacija susiklostė Lenkijoje, kurioje oro temperatūra svyravo tarp 24 ir 34 laipsnių karščio ir elektros poreikis smarkiai išaugo. Dėl nusekusių ir įšilusių upių ir ežerų kai kurios anglimi kūrenamos elektrinės turėjo mažinti savo gamybos apimtį, nes sutriko aušinimo sistemos. Iš viso praėjusią savaitę Lenkijoje remontuojamų elektrinių bendra galia siekė apie 7 GW, penktadalį visos įrengtosios galios. Pasiūlą mažino ir neveikianti Lenkijos ir Švedijos jungtis „SwePol“, o nuo savaitės vidurio atsijungė „NordBalt“.

Iki šios savaitės pabaigos vyks remontas Karaliaučiaus termofikacinėje elektrinėje. Kaip pranešta per „Nord Pool“ biržą, Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“ neveiks iki liepos 9 d., šeštadienio.

Birželio 27 – liepos 3 d. importui į Lietuvą tarptautinių Lietuvos-Latvijos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 18 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 79 proc., o Lietuvos-Švedijos – 82 proc. Tarptautinių Latvijos-Estijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 70 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 38 proc.