Centralizuotai besišildančių panevėžiečių būstuose šįmet radiatoriai pradės šilti net vienuolika dienų anksčiau nei pernai.

Startas naujajam šildymo sezonui duotas panevėžiečius tebeslegiant beveik 2,5 mln. Eur skolai. Šilumos tiekėjai „Panevėžio energijai“ prasiskolinę ir gyventojai (1,46 mln. Eur), ir pati jos akcininkė Savivaldybė (0,98 mln. Eur).

„Dėl skolų bendrovei nepakanka apyvartinių lėšų, todėl ji priversta pinigų skolintis iš bankų“, – teigia „Panevėžio energijos“ atstovė spaudai Daiva Paulauskienė.

Šilumos vartotojai prasiskolinę dar labiau nei prieš praėjusio šildymo sezono pradžią. Nuo pernai spalio panevėžiečių skola šilumininkei padidėjusi beveik milijonu eurų.

Tuo metu „Panevėžio energija“ gerina savotišką rekordą. Rugsėjį Panevėžio gyventojai už šilumą ir karštą vandenį mokėjo daugiausia tarp penkių didžiųjų miestų – 6,33 euro centų už kilovatvalandę. Mažiausiai iš didmiesčių mokantiems klaipėdiečiams tokia paslauga kainavo 4,83 ct už kWh.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus Klaipėdoje šilumos kaina mažėjo 26 proc., Vilniuje – 11 proc., Šiauliuose – 9 proc., Kaune – 4 proc., tačiau Panevėžyje didėjo 6 proc.

Paguoda vartotojams – šildymo sezoną „Panevėžio energija“ pradeda paskelbusi guodžiančią naujieną: šiluma pinga! Tiesa tokia, jog pigimas tėra simboliškas – kilovatvalandė šilumos spalį kainuos tik 0,03 ct pigiau, nei buvo rugsėjį.

Scenarijus perrašomas

„Panevėžio energija“ aiškina, jog brangiausiai už šilumą mokančio didmiesčio titulą Aukštaitijos sostinei pelnė didelis suvartojamų brangių gamtinių dujų kiekis. Įmonės atstovai guodžia, esą prognozuojamas šilumos pigimas.

„Ateinantį šildymo sezoną kaina turėtų mažėti, nes padidės šilumai sunaudojamo biokuro dalis. Šiuo metu vyksta paleidimo derinimo darbai biokuru kūrenamose katilinėse Panevėžyje, Pušaloto g., Zarasuose, Rokiškyje. Mūsų šilumos kaina galėjo tiek nepadidėti, bet per metus 3 proc. išaugo gamtinių dujų, skalūnų alyvos, šiaudų kainos“, – aiškino įmonės finansų direktorė Rita Morozovienė.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno teigimu, panevėžiečius į skolas gramzdina tai, kas, kaip prognozuota prieš aštuonetą metų, turėjo Aukštaitijos sostinėje šilumą gerokai atpiginti – 2008-aisiais pradėjusi veikti moderni kogeneracinė jėgainė. Tačiau tuomet pieštas scenarijus, kaip termofikacinė uždirbs iš pagaminamos elektros ir padengs dalį šilumos gaminimo sąnaudų, dabar žlunga.

Anot V. Stasiūno, Panevėžyje šilumos kainą gerokai išaugina didelis gamtinių dujų, reikalingų termofikacinei kūrenti, suvartojimo kiekis.

„Tai esminė priežastis, kodėl „Panevėžio energija“ negali visiškai pereiti prie šildymo daug pigesniu biokuru. Jo kaina stabiliai mažėja, o gamtinių dujų išlieka labai aukšta“, – „Sekundei“ teigė asociacijos atstovas.

Prievolė kainuoja brangiai

Pasak V. Stasiūno, šilumos tiekimo įmonėms pagaminti tą patį energijos kiekį kūrenant gamtines dujas kainuoja net keturis kartus brangiau nei naudojant biokurą.

„Kogeneracines jėgaines turi ir Vilnius, ir Kaunas, bet jos pastatytos dar sovietmečiu ir įmonės už jas neprasiskolinusios bankams. Jų neslegia prievolė grąžinti paskolą už jėgaines, jos gali kūrenti biokuru.

Panevėžys 2008-aisiais iš vienos pusės padarė techninę pažangą paleidęs modernią jėgainę, bet iš kitos jam užnerta prievolė pirkti brangias dujas“, – tvirtina V. Stasiūnas.

Anot jo, dabar Panevėžyje šilumos kaina mažiausiai 1-u centu didesnė, nei galėtų būti, jei Senamiesčio g. nestovėtų gamtinėmis dujomis kūrenama elektrinė.

Vytautas Stasiūnas
V. Stasiūno teigimu, bėda tai, kad Vyriausybė šilumininkams nustačiusi prievolę net 70 proc. jų suvartojamų dujų pirkti ne iš pigiausiai jas siūlančių tiekėjų, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Nors jis buvo priemonė priversti „Gazpromą“ atpiginti į Lietuvą tiekiamas dujas, bet, anot asociacijos vadovo, padengti terminalo eksploatavimo ir statybos sąnaudas dabar tenka šilumos vartotojams.

„Šilumininkai visą laiką skelbia, kad tai neteisinga, nes terminalas yra valstybinis projektas ir jo sąnaudas turi dalytis visa Lietuva“, – pažymi V. Stasiūnas.

Anot jo, Panevėžio ir Vilniaus šilumos tiekėjos nuperka daugiausia gamtinių dujų iš SGD terminalo, kur jų kaina daugiau nei pusantro karto didesnė nei perkant biržoje ir daugiau nei du kartus viršija įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ kainą.

Aukštos šilumos kainos priežastimi įvardijama Panevėžio kogeneracinė jėgainė gali tapti šilumos vartotojams dar didesne bėda.

Vyriausybė ir Energetikos ministerija grasina naikinti brangiau nei rinkos kaina iš termofikacinių elektrinių dabar superkamos elektros kvotas. Vyriausybė argumentuoja, kad nebeskiriant kvotų jėgainėms, elektros vartotojai sutaupys10 mln. Eur. Tačiau Šilumos tiekėjų asociacija skelbia, kad sprendimas panaikinti kvotas Lietuvos šilumos ir elektros vartotojams kainuos papildomai 35 mln. Eur.

„Kogeneracinių jėgainių pagaminama elektra per brangi, kad galėtų konkuruoti rinkoje. Todėl panaikinus kvotas elektrinės turėtų būti stabdomos, o jų išlaikymo sąnaudas padengs šilumos vartotojai“, – įspėja V. Stasiūnas.

Jei taip nutiktų, „Panevėžio energijos“ vartotojams, pasak šilumininkų atstovo, irgi tektų prisiimti finansinę naštą už septintus metus veikiančią 130 mln. Lt kainavusią Panevėžio termofikacinę elektrinę.

„Jėgainė panevėžiečiams virsta akmeniu po kaklu. Bet jį užkabino valstybė, todėl dabar valstybė turi ir padėti. Bėda, kad Lietuvoje politiniai sprendimai keičiasi taip pat greitai kaip orai“, – pažymi V. Stasiūnas.

Taupyti nemato erdvės

„Panevėžio energijos“ vienos iš akcininkių Panevėžio savivaldybės valdininkai aukštų kainų priežasčių ieško sostinėje.

„Panevėžio energijos“ valdybos narys, Savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjas Antanas Stoka tvirtina, jog į keblią padėtį panevėžiečius įstūmė valstybinių sprendimų nepastovumas.

„Panevėžyje šilumos kaina tarp didmiesčių ilgą laiką buvo mažiausia. Bet kitos savivaldybės pereina prie biokuro, o Panevėžys prieš aštuonetą metų pasistatė gamtinėmis dujomis kūrenamą jėgainę. Drįsčiau pasakyti, tai pasekmė ne tik ilgalaikės, bet net ir trumpalaikės valstybinės politikos energetikos srityje nebuvimo. Elektrinė buvo įtraukta į prioritetinių valstybės objektų sąrašą, o pasikeitus politikai dabar ji nebereikalinga“, – teigė A. Stoka.

Įmonės valdybos narys tikina nematantis galimybių šilumą piginti mažinant pačios „Panevėžio energijos“ sąnaudas.

„Prieš 15-iolika metų „Panevėžio energijoje“ dirbo 900 žmonių, dabar – 500. Darbuotojų sumažėjo beveik dvigubai, renovavus sistemas pinga šilumos pagaminimo sąnaudos. Bet ką padaryti, jei pati valstybė kliūtis stato?“ – klausia vedėjas.

Vartotojus į skolas stumiančios aukštos šilumos kainos tuština ir pačios valstybės kišenę. Socialinės paramos skyriaus vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, praėjusiais metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį Panevėžio savivaldybė išleido 666 tūkst. Eur valstybės skirtų lėšų. Per 2015-ųjų pirmąjį pusmetį kompensacijoms už šildymą jau buvo išmokėta 423 tūkst. Eur.

Pasak Z. Ragėnienės, Panevėžyje 2014–2015 m. šildymo sezono metu kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį gavo 6000 šeimų ir vienų gyvenančių asmenų. Daugiau nei pusė jų – senatvės pensininkai ir neįgalūs asmenys.