Lapkričio 15 d. Bulgarijos valstybinė dujų perskirstymo kompanija „Bulgargaz“ ir Rusijos „Gazprom“ pasirašė susitarimą dėl rusiškų dujų pirkimo. Pagal dešimties metų trukmės kontraktą, Bulgarija iš Rusijos dujų giganto įsipareigojo kasmet nupirkti po 2,9 mlrd. kubinių metrų žydrojo kuro.
Bulgarija galėtų švęsti – minimalus privalomų nupirkti per metus dujų limitas sumažintas nuo 90 proc. iki 80 proc. kontrakte užfiksuoto metinio kiekio, o ir pačios dujos pigs. Neoficialių šaltinių teigimu, Sofijai pavyko nusiderėti nuo 524 JAV dolerių iki 420 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų, ir tai yra geriausias rezultatas tarp ES valstybių.
Tačiau iš kur tas „Gazprom“ dosnumas? Kaip visada, Rusijos dujų giganto gerumas – ne iš balos. Tuoj po dujų tiekimo sutarties pasirašymo kompanija „Pietų srautas Bulgarija“, kurios pusė akcijų priklauso „Gazpromui“, išleido galutinį sprendimą dėl investicijų į „Pietų srauto“, eisiančio per Bulgariją, dalį. Praėjusį mėnesį analogiški investiciniai sprendimai buvo priimti ir dėl „Pietų srauto“ (rusų alternatyvos ES „Nabucco“ projektui) dalies, eisiančios Juodosios jūros dugnu, bei dujotiekio dalių Serbijos, Vengrijos ir Slovėnijos teritorijose tiesimo.
„Pietų srautas“ džiugina ne visus
63 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo „Pietų srauto“ dujotiekio, gebėsiančio patenkinti 14 proc. ES dujų poreikio, projektą Rusija planuoja realizuoti iki 2015 m. Bulgarijos ministras pirmininkas Boiko Borisovas pareiškė, kad „Pietų srauto“ dujotiekio perspektyvos yra geresnės nei „Nabucco“.
Po to, kai „Pietų srautas Bulgarija“ priėmė galutinį sprendimą dėl „Pietų srauto“ dujotiekio Bulgarijos dalies tiesimo, ekspertai sunerimo, kad rusiškas projektas tapo Sofijos prioritetu, tuo tarpu ES remiami alternatyvūs dujų gabenimo maršrutai, nors Bulgarija juose ir dalyvauja, šaliai tampa tik papildomais, pajamų iš tranzito šaltiniais.
„Pietų srauto“ dujotiekis pagilintų ES visiškos priklausomybės nuo vieno, ir, reikia pabrėžti, nelabai prognozuojamo dujų tiekėjo, problemą. Neprognozuojamumas ir buvo pagrindinė priežastis, vertusi ES ieškoti alternatyvių dujų tiekėjų ir maršrutų, ir 2002 m. suformuluoti „Pietų koridoriaus“ pasiūlymą.
Beje, Rusijos ambicijos „okupuoti“ pietinį dujų tiekimo ES koridorių kelia nerimą ir nuo rusiškų dujų tranzito į Europą priklausomai Ukrainai. Reaguodama į dujotiekio „Pietų srautas“ projekto progresą, Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministerija šios savaitės pradžioje pareikalavo skubių konsultacijų šiuo klausimu su energetikos bendruomene. Dar daugiau – Kijevas pareiškė galintis sumažinti rusiškų dujų importą ir esąs pasirengęs aktyviai ieškoti alternatyvių dujų tiekėjų. Jei „Gazprom“, kaip ir žada, „Pietų srauto“ dujotiekio projektą įgyvendins iki 2015 m., tai Ukrainai reikš ne tik didelius ekonominius nuostolius, praradus pajamas iš rusiškų dujų tranzito, bet ir Ukrainos strateginės reikšmės Rusijos–ES dujų dialoge faktinį išnykimą.
Sumažintas „Nabucco“
Atrodo, pajudėjus „Pietų srauto“ projekto įgyvendinimo reikalams, Maskva gali jaustis „išstūmusi“ pagrindinį konkurentą – ES remiamą „Nabucco“ dujotiekio projektą. Du beveik identiški projektai konkuravo dėl tų pačių maršrutų bei tų pačių vartotojų, skyrėsi tik dujų tiekėjai. Beje, dėl pastarųjų Kremlius nevengdavo viešai pasišaipyti iš „Nabucco“ projekto, vadindamas jį „didžiausia energetine ES avantiūra“, neva „Nabucco“ neturės iš kur imti dujų. Visgi, ar ES siekį užsitikrinti dujų tiekimo alternatyvas jau sužlugdė Rusijos energetinė ekspansija? Ne visai taip.
„Nabucco“ projekto atsisakyta nebuvo. Jau nuo šių metų vidurio Europos Komisija (EK) kalba apie kiek pakeistą „Nabucco“ projektą – dujotiekis pervadintas į „Nabucco Vakarai“ ir planuojamas tiesti nuo Transanatolijos dujotiekio (TANAP). TANAP dujotiekis – bendras Azerbaidžano ir Turkijos projektas, dėl kurio susitarimas pasirašytas šių metų birželio pabaigoje. Dvi šalys ketina nusitiesti 60 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo dujotiekį, einantį nuo Baku iki Turkijos–Bulgarijos pasienio.
„Nabucco Vakarai“ jungimas prie TANAP dujotiekio gali turėti pridėtinės vertės ES remiamam projektui. Viena vertus, pasak EK, tai leis sumažinti projekto kaštus (vis dėlto, kiek kainuos naujasis dujotiekis, iki šiol nežinoma). Ekspertai neabejoja, kad TANAP projektas tikrai bus įgyvendintas, o tai – papildomas „saugiklis“, kad ir „Nabucco Vakarai“ projektas neužstrigs nesibaigiančių aptarinėjimų karuselėje. Kita vertus, egzistuoja grėsmė, kad Azerbaidžano valstybinė naftos ir dujų kompanija (SOCAR), pagrindinis TANAP dujotiekio akcininkas, gali vengti tiesioginės konkurencijos su Rusijos „Gazprom“ dėl rinkų ES.
Be to, nereikia pamiršti, kad „Nabucco“, nors ir pagrindinis, yra tik vienas iš kelių siūlomų variantų, sudarančių „Pietinį koridorių“. Jį, be „Nabucco“, turėtų sudaryti dujotiekis „Baltoji srovė“, kuriuo Azerbaidžano dujos būtų gabenamos per Gruziją, Juodąją jūrą į Ukrainą ir Rumuniją, iš kur pasiektų ES šalis (kol kas nėra aišku, kaip būtų finansuojamas dujotiekio tiesimas), per 10 mlrd. kubinių metrų per metus dujų turėsiantis gabenti dujotiekis, sujungsiantis Turkiją, Graikiją ir Italiją (ITGI), 10–20 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet iš Graikijos per Albaniją ir Adrijos jūrą į Italiją pergabensiantis Adrijos dujotiekis (TAP). Be to, Azerbaidžanas, Gruzija ir Rumunija yra sutarę dėl dujotiekio AGRI projekto, pagal kurį Azerbaidžano dujos per Gruziją pasiektų Rumuniją. Juodąją jūrą dujos kirstų suskystintos. 6–8 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo AGRI linija galėtų pradėti veikti 2014 m.
„Pietų srautą“ stabdo antimonopolinis paketas
Visgi „Gazpromo“ rankos, naudojančios „Pietų srautą“ kaip ginklą, turėtų būti bent šiek tiek užlaužtos – naujajam dujotiekiui bus taikomas ES Trečiasis energijos paketas, reikalaujantis atskirti dujų tiekėjus ir dujotiekių valdytojus. Tačiau, pasak Oksfordo energetikos tyrimų instituto analitikės Katios Jefimovos, labai sudėtinga įgyvendinti tokį stambų projektą nepažeidžiant reikalavimo atskirti dujų tiekėjus ir infrastruktūros valdytojus, todėl tikėtina, kad „Gazprom“ bandys prašyti pritaikyti jam išimtį, kurios Trečiasis energetikos paketas šiuo metu nenumato. Beje, Rusiją ir Vokietiją jungiančiam „Šiaurės srauto“ dujotiekiui Trečiojo energetikos paketo nuostatos taikomos nebuvo.
O dar birželį vykusio ES–Rusijos susitikimo metu Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas pareiškė esą Trečiojo energetikos paketo taikymas kenkia energetikos rinkoms ir vartotojams ES, nes apsunkina investicijų pritraukimą į stambius Rusijos energetikos projektus. Nutylėdamas apie tai, kad Rusija siekia ne tik parduoti ES kuo daugiau savo dujų, bet ir primesti jai savas žaidimo taisykles.
