„Jeigu reikia susitaupyti, tai dabar jau yra vėlu. Galima pasakyti, kad žmonės šiukštu nesiskolintų iš greitųjų kreditų bendrovių. Iš kitos pusės, bent vieną mėnesį pataupius jau būtų kažkiek naudos“, – DELFI sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Jau turintiems santaupų pašnekovė pataria jų neinvestuoti į pensijų fondus ar kitus investicinius produktus, nes gali būti brangu paimti dalį lėšų anksčiau laiko. Šiuos pinigus geriau laikyti lengviau prieinamus.

Būsimas išlaidas suplanuoti padėtų ir praėjusių metų sąskaitų panagrinėjimas. Pašnekovės vertinimu, jeigu žiemos šalčiai nebus ypatingi, šis šildymo sezonas neturėtų būti brangesnis nei pernykštis.

Ekonomistė skaičiuoja, kad pirmos didžiosios sąskaitos bus gruodžio mėnesį, kai bus paskaičiuota, kiek šilumos sunaudota lapkritį. Todėl ji pataria atidžiai išlaidauti prieš šventes.

Julita Varanauskienė
„Taigi patarčiau neįsivažiuoti su švenčių pirkiniais, kurie yra ne pagal kišenę. Taip pat reikia paplanuoti, kad šildymo sezonas gali būti ilgas, kaip buvo šiemet, todėl reikėtų apgalvoti išlaidas, kad užtektų susimokėti ir pavasarį“, – sakė J. Varanauskienė.

Jos teigimu, šildymo sąskaitos yra didžiausia problema vieniems gyventiems žmonėms.

„Teko girdėti, kad vieni gyvenantys pensininkai, kuriems nepriklauso lengvata, žiemą apskritai nieko nebeperka, tik elementarius maisto produktus“, – sakė pašnekovė.

Dovanoms – po keliasdešimt litų iš anksto

„Paprastai būna taip, kad žmonės pradeda taupyti arba galvoti apie šildymo sezoną ne tada, kai jis baigiasi, o tada, kai jis prasideda, nors tai yra blogiausias laikas. Bet taip jau yra, nes vasarą visiems rūpi pramogos“, – apie lietuvių įpročius kalba „Swedbank“ banko Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.

Norintiems be didelių duobių pereiti per šildymo sezoną ekonomistė pirmiausiai pataria revizuoti savo biudžetą.

„Be to niekaip neapsieisi, ypač jeigu tenka skaičiuoti verstis su vidutinėmis, o gal net mažesnėmis pajamomis. Reikia peržiūrėti biudžeto struktūrą ir pabandyti atlaisvinti tą sumą, kurios reikia šildymui. Ją galima paskaičiuoti peržiūrėjus praėjusių metų sąskaitas“, – DELFI komentavo ji.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje yra maždaug 1700 Lt atskaičius mokesčius, o dauguma šalies gyventojų gyvena nerenovuotuose daugiabučiuose.

Odeta Bložienė
„Kai peržiūrite biudžetą ir jeigu tų kelių šimtų litų, skirtų šildymo sąskaitoms apmokėti, nėra, tada tenka daryti daug rimtesnę reviziją ir atsisakyti visų nebūtinų išlaidų. Pirmiausiai, aišku, taupymas prasideda nuo laisvalaikio – reikia mažinti išlaidas laisvalaikiui. Po to eina transporto eilutė, nes vasarą visi daugiau važinėja nuosavais automobiliais, po to reikėtų pagalvoti apie drabužius ir avalynę“, – dėstė O. Bložienė.

Blogiausiu atveju, neatmeta ji, gali tekti  vėluoti susimokėti įmokas, o galbūt pasilikti visai be pinigų likus savaitei iki mėnesio pabaigos.

„Kad taip nenutiktų, reikia iš anksto identifikuoti esamą situaciją. Žinoma, reikia suprasti, kad tai tikrai nėra lengva, o sąskaitos palyginti su vidutiniu atlyginimu yra pakankamai didelės. Juo labiau, kad per žiemos sezoną visos išlaidos ir taip padidėja apie 30 proc., nes daugiau išleidžiama maistui, daugiau sunaudojama elektros ir kitų energijos išteklių“, – tvirtino pašnekovė.

Ji pataria pradėti po truputį iš anksto taupyti ir dovanų pirkimui per Kalėdas.

„Nepamirškime, kad pirmąsias sąskaitas žmonės gaus lapkritį, bet čia pat yra ir didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Šių švenčių išlaidas reikėtų planuoti ir neatidėti paskutinei minutei. Jau geriau dabar kiekvieną mėnesį šventiniam laikotarpiui atidėti po keliasdešimt litų, negu paskui bandyti kažkokiu būdu sudurti galą su galu“, – perspėjo ekonomistė.

Bent sutvarkyti langus ir duris

Daugybę sykių buvo kalbėta apie renovacijos naudą, tačiau likus keletui savaičių iki šildymo sezono pradžios to imtis jau vėlu.

Valstybinės energetikos inspekcijos DELFI pasiteiravo, kaip šildymo sezonui paruošti nerenovuotame daugiabutyje esantį butą.

Rimgaudas Špokas
Tačiau inspekcijos viršininkas Rimgaudas Špokas tvirtino, kad efektyviausia ir naudingiausia, kai taupant šilumą taikomos kompleksinės priemonės visame daugiabutyje.

„Turi būti tinkamai prižiūrimi ir reguliuojami šilumos punktai, tvarkinga uždaromoji armatūra ir vamzdynų izoliacija, sutvarkytos laiptinių durys, langai. Atsižvelgiant į pastarųjų metų patirtį, galima tik patvirtinti, kad iš esmės šilumos sutaupymą lemia daugiabučio gyventojų bendras siekis ir noras investuoti į šilumos sistemos modernizavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos punktas ir šildymo bei karšto vandens sistema privalo atitikti privalomuosius reikalavimus“, – dėstė jis.

Orai lietuvių nelepina ir prognozuojama, kad netrukus bus pasiekta 10 laipsnių vidutinė paros temperatūras tris paras iš eilės. O tada, pagal numatytus reikalavimus, reikia įjungti centralizuotą šildymą.

Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina kol kas nežinanti datos, kada oficialiai prasidės šildymo sezonas. Pernai jis prasidėtas spalio viduryje.

Prieš porą metų DELFI užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad vasarą artėjančiam šildymo sezonui taupo 17,7 proc. gyventojų, 19,4 proc. ruošiasi tai daryti, 21,8 proc. neturi iš ko taupyti, 40,4 proc. netaupo.

Ta pati apklausa parodė, kad dešimtadalis žmonių turėjo skolų už šildymą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (510)