VKEKK vadovė Diana Korsakaitė pažymi, kad iki šiol įstatymai draudė tarpininkavimą šioje srityje, o birža padės įmonėms realizuoti perteklinius ar įgyti trūkstamus dujų kiekius.

„Galimas dalykas, kad šioje biržoje dalyvautų šilumos įmonės, kurios užsisakė per didelius arba per mažus dujų kiekius ir galbūt dalyvautų elektros generaciją vykdančios įmonės, galbūt įmonės, vartojančius didesnius dujų kiekius“, - apie tai, kas būtų pirmieji dalyviai, svarstė D. Korsakaitė. Anot jos, eilinis vartotojas naudą pajustų, jei tik pramonės įmonėms pavyktų biržoje pigiau įsigyti dujas.

„Per antrinį efektą, per galimai padidintą pramonės konkurencingumo lygį galės pasiekti vartotojus biržos nauda“, - kalbėjo D. Korskaitė.

Kad nauja galimybė bus aktualiausia šilumininkams, kurie, priklausomai nuo šalčių, turi dujų perteklių ar stygių, neabejoja ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys. Jis DELFI teigė, kad iki šiol įmonės, perkančios dujas, turėdavo arba pasiimti sutartyse numatytą kiekį, arba už jį sumokėti. To nepadarius, būdavo numatytos baudos.

„Tai vartotojams suteiks galimybę atsikratyti nesuvartotų dujų – ne baudą sumokėti, o pasiūlyti nusipirkti jas kitam“, - sako P. Ralys. Anot jo, „Lietuvos dujos“ baudų už nepaimtą dujų kiekį nebuvo linkusios taikyti, tačiau tekdavo mokėti perdavimo mokestį.

Didžiausias Lietuvos dujų vartotojas yra „Achema“ per metus suvartojanti iki 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų, antra - „Lietuvos energija“ su 600 mln., trečia - „Vilniaus energija“, suvartojanti 400-500 mln. kubinių metrų per metus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją