Smukusios naftos kainos pakirto „Gazprom“ pajamas, tačiau ir pati Europos Sąjunga (ES) pradeda kratytis rusiškų dujų – tai dar labiau pakenks valstybinei Rusijos bendrovei, rašo businessinsider.com.
Rusijos gamtinių dujų eksportas „Šiaurės srauto“ dujotiekiu, einančiu nuo Rusijos iki Vokietijos ir kertančiu Baltijos jūrą, vasario mėnesį palyginus su tuo pačiu praėjusių metų periodu smuko daugiau kaip perpus, rodo „Reuters“ duomenys. Vidutinės vienos dienos tiekimo apimtys nuo 98 mln. kubinių metrų dujų sumažėjo iki 45 mln. kubinių metrų.
2014 metais ES rusiškų dujų importą sumažino 9 proc. Tokia tendencija tęsiasi ketvirtus metus iš eilės.
Tai turi kelias priežastis. Pirma, Europos ekonomika auga lėtai, jeigu apskritai auga. Tai neleidžia didinti gamtinių dujų vartojimo. Antra, 28 valstybes vienijantis blokas padarė reikšmingą pažangą, didinant energijos efektyvumą. Trečia, žiema Europoje nebuvo itin šalta, todėl mažėjo ir gamtinių dujų poreikis.
ES taip pat randa naujų energijos šaltinių. Pernai Lietuva pradėjo importuoti suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Norvegijos. Tai susilpnino „Gazprom“ gniaužtus virš mažos Baltijos valstybės. Lietuva netgi pasiryžusi už norvegiškas dujas mokėti 10 proc. priemoką – tačiau net tokiu atveju jų kaina, Lietuvos pareigūnų teigimu, yra mažesnė už tą, kuri buvo mokama anksčiau už rusiškas dujas.
„Nuo šiol mūsų prieiga prie SGD nustato lubas tam, ko „Gazprom“ gali iš mūsų pareikalauti“, - 2014 metų lapkritį per interviu „Reuters“ sakė Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.
Maža to, Ukraina 2014 metais rusiškų dujų importą nurėžė 44 proc. – iki žemiausio lygio per 15 metų. Daugiausia tai susiję su konfliktu tarp šių šalių, įskaitant faktą, kad Rusija už dujas pareikalavo žymiai didesnės kainos, negu Ukraina mokėjo prie buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus. Tačiau šie skaičiai atrodo įspūdingai tik iš pirmo žvilgsnio: Ukraina iš Rusijos importuotas gamtines dujas gauna reverso būdu iš savo vakarinių kaimynių.
Nepaisant to, „Gazprom“ perspektyvos nėra džiugios. Sumažėjusios dujų eksporto apimtys tik pagilina problemas, kurias kelia smukusios naftos kainos. Gamtinių dujų pardavimai sudaro maždaug 12 proc. visų Rusijos pajamų iš eksporto. Gamtinių dujų kainos yra susietos su naftos kainomis – daugelį metų, kai nafta kainavo brangiai, tai buvo naudinga „Gazprom“. Prognozuojama, kad šiemet eksportuojamų gamtinių dujų kaina smuks maždaug 35 proc. Rusijos vyriausybei tai gali atnešti mažiausiai 6 mlrd. dolerių nuostolio.
Ateityje „Gazprom“ gresia ir daugiau problemų. Kroatija ir Lenkija artimiausiais metais planuoja pradėti SGD importo terminalų eksploataciją – tai leis joms įžengti į platesnę pasaulio dujų rinką. Šios valstybės taip pat planuoja statyti šiaurės – pietų dujotiekį, kuris sujungtų jų SGD terminalus ir suteiktų daugiau lankstumo regionui.
2014 metų pabaigoje Rusija taip pat buvo priversta pasitraukti iš dujotiekio „Pietų srautas“ statybų, kai ES užblokavo šį projektą dėl antimonopolio įstatymų pažeidimų. ES teberuošia bylą „Gazprom“ dėl monopolio. Jei „Pietų srauto“ dujotiekis būtų buvęs pastatytas, dujos būtų tiekiamos po Juodąja jūra į Bulgariją, po to į likusią Vakarų Europą.
Kad apeitų tiek Ukrainą, tiek griežtus ES antimonopolio įstatymus, Rusija dabar pasisiūlė tiesti dujotiekį į Turkiją, kuri nepriklauso 28 narių blokui. Šis dujotiekis sujungtų Rusiją su vienintele Europos šalimi, kurioje gali augti dujų paklausa. „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris nuėjo dar toliau, užsimindamas, kad „Gazprom“ per artimiausius kelerius metus gali nutraukti dujų tiekimą Europai per Ukrainą. Vietoj to „Gazprom“ pumpuotų dujas į Turkiją, o ES turėtų importuoti jas iš Turkijos, jei nuspręstų, kad jai vis dar reikia rusiškų dujų.
Pastarieji komentarai atrodo kaip subtilus grasinimas, tačiau už šių grasinimų slypinti realybė rodo, kad „Gazprom“ kenčia nuo virtinės faktorių, silpninančių jos pozicijas Europoje.
