Kaip rodo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa, 38,7 proc. gyventojų sutiktų, kad dėl mažesnių dujų kainų Lietuva padarytų nuolaidų „Gazprom“. Su tokiomis sąlygomis nesutiktų 30,8 proc., gyventojų. Maždaug tokia pati dalis – 30,5 proc. – šiuo klausimu nuomonės neturėjo.
Pozicijai, kad Lietuva turėtų nusileisti „Gazprom“, dažniau pritaria 26-35 m. bei vyresni nei 55 m. respondentai, rajonų centrų gyventojai, mažesnių ir vidutinių pajamų atstovai.
Nenuolaidžiauti dažniau linkę vyrai bei didmiesčių gyventojai.
„Šį požiūrį, manau, pirmiausia galima aiškinti tuo, jog šiandien iš tikrųjų už dujas mokame daug ir teoriškai galbūt konstruktyvesni pokalbiai su „Gazprom“ galėtų sumažinti šią kainą, nes ją mažinti potencialo yra“, – DELFI apklausos rezultatus komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas, dr. A. Molis.
Kita vertus, jis atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų nelabai žino, kokių konkrečių nuolaidų reikalauja Rusijos dujų monopolininkas.
„Esminis dalykas - dar niekada tos nuolaidos nebuvo ilgalaikės, niekada ir niekam jos ilguoju laikotarpiu neatnešė naudos. Teigiamas efektas paprastai būna trumpalaikis, o „atidirbti“ už tas nuolaidas tenka visose srityse, ne tik energetikoje. Tačiau ir apie tai dar reikia daug kalbėti. Kol į tai nesigilinama, atrodo jog nuolaidžiavimas „Gazprom“ yra geriausia išeitis“, – teigė A. Molis.
-
Ar sutiktumėte, kad dėl mažesnių dujų kainų Lietuva padarytų nuolaidų „Gazprom“? (proc.)
Taip
38,7
Ne
30,8
Nežino / neatsakė
30,5
Iš viso:
100
DELFI primena, kad dabartinė Vyriausybė bando derėtis dėl mažesnių dujų kainų. Tačiau derybų detalės neatskleidžiamos. Neoficialiai kalbama, kad mainais į mažesnes rusiškų dujų kainas iš Lietuvos prašoma atsisakyti ieškinio Stokholmo Arbitražo teisme, kuriuo reikalaujama, kad „Gazprom“ kompensuotų 5 mlrd. Lt išlaidų dėl Lietuvai taikytų nesąžiningų dujų kainų.
Taip pat, kalbama, kad Rusijos dujų milžinas reikalauja, kad Lietuva stabdytų trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą, kuris vyksta pagal europinę direktyvą. Juo nustatoma, kad dujų tiekimas ir dujotiekiai negalėtų būti vienose rankose.
Šiuo metu Lietuva visas dujas importuoja iš Rusijos ir už jas moka vieną didžiausių kainų Europos Sąjungoje – apie 1300 Lt už tūkstantį kubinių metrų.
37,2 proc. lietuvių mano, kad normali kaina už rusiškas dujas turėtų būti 501-1 tūkst. Lt, 25,7 proc. norėtų mokėti kur kas mažiau – 201-500 Lt.
Terminalas lietuvių širdžių dar neužkariavo
Paklausti, ar tiki, kad statomas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas atpigins dujas Lietuvai, beveik pusė – 46,2 proc. – žmonių tvirtino tuo netikintys. Teigiamai atsakė 37,5 proc., atsakymo nežinojo arba neatsakė – 16,3 proc.
Pirma, gali būti jog tai signalizuoja apie bendrą nedidelį pasitikėjimą valdžios institucijomis, jų gebėjimais skaidriais veiksmais pasiekti aiškių, konkrečių rezultatų, pavyzdžiui, pastatyti ir paleisti energetinės infrastruktūros objektą, kuris atpigins dujas, šilumą ar elektros energiją.
„Šį nepasitikėjimą galbūt lemia ir karti patirtis, matomi kiti pavyzdžiai. Galbūt žmonės galvoja, kad dėl sumažėjusių kainų laimės kažkas kitas, bet ne galutiniai vartotojai. Kita vertus, galbūt tokius atsakymus sąlygoja ir mūsų įgimtas pesimizmas - žiniasklaidoje gausu pasvarstymų, kad suskystintos gamtinės dujos yra brangios, kad Azijos šalys už šias dujas moka brangiai, tai neva laukia ir mūsų“, – komentavo VDU docentas.
Trečia, mano pašnekovas, vis dar nėra daug žmonių, kurie žinotų apie naujai atrandamus dujų telkinius, taip vadinamas „nekonvencines dujas“ ir apie valstybes, kurios tik rengiasi pradėti dujų eksportą (pirmiausia – suskystintų dujų forma) ir taip prisidėti prie esminių pokyčių dujų rinkoje.
„Dėl jų, tikimasi, didės pasiūla, stiprės vartotojų pozicija, mažės dujų kaina, tačiau šią žinią dar reikia tinkamai iškomunikuoti, reikia palaukti keletą metų, kad tuo įsitikintume praktiškai“, – teigė A. Molis.
| Ar tikite, kad statomas suskystintų dujų terminalas atpigins dujas Lietuvai? (proc.) | |
| Taip | 37,5 |
| Ne | 46,2 |
| Nežino / neatsakė | 16,3 |
DELFI primena, kad terminalas turėtų sudaryti altenatyvą Lietuvai importuoti pigesnes dujas. Planuojama, kad darbą jis pradės 2015 m.
Kam simpatizuoja, tą ir mini
Daugiau nei trečdalis – 34,2 proc. – šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje niekas nesistengia sumažinti energijos išteklių kainų. Tuo metu 18,5 proc. gyventojų tokiu žmogumi įvardijo šalies prezidentę Dalia Grybauskaitę, 12,9 proc. – premjerą Algirdą Butkevičių, 5,5 proc. – energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių.
„Manau, visuomenė ir šiuo klausimu daugiausia vilčių sieja su tais politikais, kuriuos geriausiai mato, kuriais iš principo pasitiki labiausiai“, – apklausos rezultatus komentavo A. Molis.
-
Jūsų nuomone, kas Lietuvoje labiausiai stengiasi sumažinti energijos išteklių kainas? (proc.) Prezidentė Dalia Grybauskaitė 18,5 Premjeras Algirdas Butkevičius 12,9 Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius 5,5 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 3,3 Buvęs premjeras Andrius Kubilius 2,8 Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas 1,8 Kita 3,0 Niekas 34,2 Nežino / neatsakė 18,0 Iš viso: 100
Tyrimo duomenimis, D. Grybauskaitę dažniau įvardijo moterys, 26-45 m., rajonų centrų gyventojai. A. Butkevičių – 46 m. ir vyresni respondentai, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai.
Aukštojo išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai bei didmiesčių gyventojai dažniau linkę manyti, kad niekas realiai nesistengia to daryti.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų spalio 18 - 31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
