Naujasis prieš pustrečio mėnesio galutinai uždarytos Ignalinos atominės elektrinės (AE) generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys sako, kad priėmė iššūkį vadovauti jėgainei, norėdamas padėti suvaldyti sudėtingą jos padėtį. Jis įsitikinęs, kad jo - derybininko ir vadybininko - patirtis pravers Lietuvai.
Osvaldas Čiukšys
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

"Lietuvos žmonės gali būti ramūs, kad nauja vadovybė bus tikrai labai kieta. Kitaip mūsų niekas nelaikys rimtais partneriais. Manau, pasiryžimo užteks - turiu patyrimo, nuo ko pradėti derybas, kaip nusibrėžti derybų liniją, nuo kurios startuosime. Nes rangovas („Nukem Technologies" - BNS) brėžia sau labai palankią derybų liniją", - interviu BNS sakė O.Čiukšys, jėgainei vadovaujantis nuo kovo 4-osios, tačiau joje dirbantis jau nuo šių metų pradžios, kai tapo Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros skyriaus, atsakingo už IAE uždarymą, vadovu.

43-ejų O.Čiukšys sako esantis dėkingas žmonėms, kurie dirbo ir tebedirba Ignalinos jėgainėje. Tačiau į uždarytą branduolinę elektrinę turi ateiti vadovai iš šalies - tokia yra tarptautinė praktika. Jie neturi sentimentų jėgainei ir todėl nebijo jos griauti. Tuo tarpu seniesiems vadovams trūksta komunikavimo ir derybų, ypač su Vakarais, patirties.

O.Čiukšys pripažįsta, kad jam teks labai daug dirbti ir už elektrinės ribų: "Žmonės turi suvokti, kad mes jų pusėje".

"Jau nuvilnijo reikiama linkme cunamis ir žemės drebėjimas, bet po to turi ateiti ir normalus darbymetis. Žmonės raminami, dabar sudaromos normalios, nebe laikinos, darbo sutartys, ir manau, mane kolektyvas jau priėmė kaip savą. Prieš kovo 8-ąją sakiau: nezabudte pozdravitj ženščin s 8 marta, nesmotrja na to, čto meniajetsia rukovoditelj - nado prodolžatj (liet. nepamirškite pasveikinti moterų su kovo 8-ąja, nepaisant, kad keičiasi vadovas - reikia tęsti). Tai, kaip rusai sako, „pomoglo razriaditj obstanovku (liet. padėjo nukenksminti padėtį). Iš karto pradėjo šypsotis visi", - pirmųjų darbo dienų naujose pareigose įspūdžiais dalijosi O.Čiukšys.

Jis praėjusį sekmadienį atsakė į BNS klausimus.

- Papasakokite, kaip gavote pasiūlymą vadovauti Ignalinos AE? Ar jau nuo sausio 1-osios žinojote, kad jums bus pasiūlytas šis postas, ar tai jums buvo netikėta?

- Sausio 1 diena - ne ta data, kai Energetikos ministerija pradėjo kalbėti apie poreikį sukurti Ignalinos AE uždarymo agentūrą ir su manimi, ir su kitais kandidatais - tai buvo praėjusią vasarą, kai pradėta žvalgytis, koks uždarymo modelis būtų tinkamiausias. Tuomet buvo galvojama apie IAE uždarymo agentūrą kaip projekto savininkę, nes ministerija toli nuo Visagino, joje dirbantys žmonės negali važinėti kiekvieną dieną. Modeliavome, kad tai bus uždarymo agentūra, kurią įkūrėme AE teritorijoje, su kai kuriais padaliniais administracijoje. Tačiau jau sausį pradėjome kalbėti, kad nepasiekėme jokio kokybinio lūžio - vaikštome aplink problemą, bet kaip perlaužti ją kokybiškai, kad 180 laipsnių kampu įvyktų posūkis greitai, - kol to nepadarysime, tai nebus jokių esminių pokyčių, arba jie įvyks ne šiemet tai jau tikrai, gal kitais ar dar kitais metais.

Sprendimas dėl vadovavimo jėgainei buvo vasarį - ministras (energetikos ministras Arvydas Sekmokas - BNS) klausė, kada tu esi pasiruošęs? Moraliai aš buvau tam pasiruošęs, nors negaliu pasakyti, kad nesvarsčiau - turėjau ir su šeima pasitarti, nes dar didesnė atsakomybė užgriūva, kadangi esu atsakingas ne tik už uždarymo procesą, bet ir už poeksploatavimo, technologinę dalį. Atsakomybės prasme tai žymiai didesnė našta, bet ir prieš ministrą, ir prieš kolegas būtų gėda pasakyti, kad aš jos neprisiimsiu.

- Ar dabar agentūros nebelieka?

- Ji lieka - tokia schema, kad agentūra turi būti ir tapti formaliai projekto eksploatavimo nutraukimo savininke ir priežiūros institucija. Visa Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra bus reorganizuojama šiemet, keisis jos statusas - ji nebebus valstybės įmonė, ji veiks šalia Ignalinos AE. Mes supratome, kad vadybos stiprinimas atominėje - prioritetai numeris vienas ir du, ir trys. Todėl toks sprendimas priimtas.

- Jau formuojate savo komandą, jau turite savo žmonių? Kas jie?

- Komanda pereina iš agentūros - apie 10 žmonių jau perėjo. Mano pavaduotojas Vygintas Leipus tampa IAE veiklos planavimo grupės vadovu - tai naujas struktūrinis padalinys, iš esmės "de facto" vos ne ta pati agentūra implantuojama. Leipus iš esmės yra mano dešinioji ranka ir kaip pavaduotojas. Taip pat yra Daiva Arelytė iš "Lietuvos geležinkelių", ES projektų skyriaus vedėja, dirbusi su ERPB ir EIB projektais, - kol kas visi priimami kaip ekspertai į tą planavimo grupę, bet jau turime planą, kurias tarnybas stiprinti, ir jie konkrečiai užsiims kiekvienos jų veiklos stiprinimu.

Dabartinė struktūra yra pereinamojo laikotarpio - metams, gal pusantrų, bet ir tiek gal nesulauksime - jei matysime, kad jau mes pribrendome keisti struktūrą, tai ir darysime.

- Kas daugiau dirbs su Jumis? Ar lieka žmonių iš senos komandos?

- IAE eksploatavimo nutraukimo direktorius Saulius Urbonavičius ir finansų direktorius Eugenijus Grumskas lieka, o personalo direktorius yra naujas žmogus - tai Saulius Nicys, jaunas 34 metų vyras iš "Limarko" laivininkystės kompanijos, jis turi darbo dideliame daugianacionaliniame kolektyve patirties.

Yra susitarimas su Ševaldinu (buvęs IAE vadovas Viktoras Ševaldinas - BNS), kad jis yra mano patarėjas poeksploatacijos dalies, techniniais klausimais, jo žinioje yra visa techninė tarnyba, kurioje dirba apie 700 žmonių. Iš esmės daugelis sprendimų derinami su juo tiesiogiai. Jis turi mandatą ir pasitikėjimą spręsti visus klausimus operatyviai su tarnyba, kuri užsiima priežiūra abiejų blokų ir jie atsakingi, kad technologiškai įmonė būtų saugi.

- Kokia kalba jūs kalbatės?

- Rusiškai. Tai yra komunikavimo ir bendradarbiavimo kalba. Yra labai daug žmonių, kurie moka lietuviškai, bet jiems žymiai paprasčiau komunikuoti rusų kalba. Jeigu aš matau, kad žmonės negali savęs išreikšti lietuvių kalba, tai aš pereinu į rusų kalbą.

- O jeigu yra žmonių, kurie nemoka rusiškai?

- Tokių nėra. Dėl įmonės specifikos apie tokius kol kas net negalvojame - visi turi mokėti rusiškai, nes tai susiję su jų tiesioginiu darbu. Kitaip nesusikalbės su kolektyvu. Kolektyve yra daugiau kaip 2200 žmonių, iki metų pabaigos bus 1900, iš jų 85-90 proc. - rusakalbių.

- Jūs priimate tai kaip normalų dalyką?

- Aš priimu ne kaip normalią, o kaip faktinę realią situaciją, į kurią reikia atsižvelgti. Kad ji keisis, aš neabejoju. Tai nėra normalu, kad valstybine kalba nešnekama viename svarbiausių Lietuvos strateginių objektų. Aišku, nenormalu, bet kokiam Lietuvos piliečiui prieš kovo 11-ąją kils mintis - sakys, kas ten per 20 metų įvyko? Nieko neįvyko. Bet tokia realybė. Gėda prieš tai buvusiems vadovams tam tikrų valdžios institucijų, kad jie nepasiekė, kad būtų esminių pokyčių kalbos atžvilgiu. Taip, deja, yra.

Kalba neturi būti barjeru atlikti tiesiogines funkcijas - taip mes suformulavome tą klausimą priimdami į darbą. Pats esu tarnavęs tarybinėje armijoje dvejus metus, esu skaitęs daug literatūros rusų kalba, turiu platų žodyną. Tai yra darbo instrumentas - taip vertinu.

- Vyriausybė nutarė netaikyti elektrinei valstybės įmonių vadovų apmokėjimo tvarkos - tai atrišo Jums rankas į komandą kviestis žmones už didesnę algą? Gal galite atskleisti, kokie tai pinigai?

- Svarbiausia, kad žmonės negalvotų, kad tai yra kosminiai atlyginimai, kurie skiriasi 4-6 kartus nuo to, kas buvo - jokiu būdu. Ten ir taip vidurkis už Lietuvos vidurkį buvo ir yra aukštesnis. Mes žiūrime, kiek žmogus, kurį norime perpirkti, uždirbo ir realiai pridedu gal apie 1000 litų, nes jam reikės nuomoti butą už 400-700 litų su komunaliniais mokesčiais, plius jam, ko gero, reikės lankyti šeimą Vilniuje ir dar apie 500 jam reikės išleisti degalams. Viskas, ką mes jam siūlome - jei jis uždirbo 5, ar 6, ar 7 tūkst. litų, tai pridedame 1000 litų.

- Jūs teigiate, kad tai žmogų motyvuoja važiuoti į Visaginą dirbti?

- Manau, kad taip. Šiame etape kitokių mes ir neieškome. Jis turi norėti iššūkių, nes dar papildomas motyvas jam turi būti įdomus darbas ir noras suvaldyti situaciją, suburti savo komandą. Tai pasitikėjimo mandatas, naujas iššūkis plius galimybė individualiai veikti.

- Ar Jums svarbu darbuotojų politinė priklausomybė? Ar priimdamas į darbą klausiate, kokia partijai jie priklauso?

- Be abejo, klausiu, man įdomu. Nors žmogus laisvas pasirinkti, su kuo visuomeninėje veikloje veikti, bet iš esmės būtų naudinga žinoti. Aš kaip specialistas visur ateinu, ne kaip kokios partijos statytinis. Pereinamuoju laikotarpiu turi visi atsiduoti maksimaliai - dirbti ir savaitgaliais, visą laiką. Mano komandoje nė vieno partinio nėra.

- Ar savo atlyginimą galite atskleisti?

- Jis maždaug du kartus didesnis nei V.Ševaldino - berods, apie 26 tūkst. litų iki mokesčių. Tai buvo sprendimas, kurį priėmė ir Energetikos ministerija, ir kolegialiai Vyriausybė - nevyko jokių diskusijų, nes tai lėmė atsakomybės našta ir įmonės dabartinė veiklos specifika. Netgi kai kalbamės su Europos Komisija ar su savo kolegomis, kurie atlieka analogiškus darbus, tai jiems tie pasiūlymai juokingi atrodo, nes atlyginimai Vakarų Europoje ar kitose naujos Europos šalyse narėse yra visai kiti už tuos darbus mokami. Bet mes žiūrime į realijas, Lietuvoje kainų vidurkis kitoks.

Daugiau kaip 10 tūkst. litų uždirbančių pas mane bus labai mažai - visi gali būti ramūs, kad nebus po 20-30 ar 50 tūkst. litų atlyginimai, nė iš tolo. Neprilygsime, deja, privačiam sektoriui -nei bankininkų, nei kitų didelių įmonių, kurios turi ir mažiau darbuotojų. Gal ateityje bus kitaip.

Ta išimtis buvo padaryta, nes dabar Ignalinos atominė - vienintelė įmonė Lietuvoje, kurios visa veikla didžia dalimi finansuojama iš ES, įskaitant ir atlyginimus. Vadovybės atlyginimai derinami su Europos Komisija ir jie mokami iš ES pinigų, kofinansuojami tik socialiniai mokesčiai iš nacionalinio fondo. Įmonė iš esmės yra nebe Lietuvos, o ES biudžetinė įmonė.

- Yra žmonių, kurie jau vadina jus kamikadze.

- Taip, aš manau, kad jie iš dalies teisūs.

- Pakalbėkime apie uždarymo projektus - vienas svarbiausių Jūsų uždavinių bus derėtis ir su Vokietijos koncernu "Nukem Technologies", ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku. Darbas jau pradėtas, pradedate ne nuo nulio - kas toliau, kokiame etape dabar esate? Vienas projektų - panaudoto branduolinio kuro saugykla - turi būti baigta kitų metų kovo 28-ąją.

- Ir jau žinome, kad greičiausiai ji nesibaigs 2011-ųjų kovą, o kitas projektas - galbūt 2013 metų pabaigoje. Kai matau projektų vadovų akis, nematau tikėjimo. Tai man sukelia labai daug papildomų abejonių.

Taip, darbai vyksta, kaip žinote, projekto B1 (panaudoto branduolinio kuro saugykla - BNS) - įvykdymo terminas pratęstas iki 2011 metų kovo 28 dienos. Bet didesnę problemą turime su kitais trimis - B2, B3 ir B4 projektais (kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksas BNS). Pernai lapkritį per langą turėjome matyti branduolinių atliekų pertvarkymo ir saugojimo kompleksą - kur jis? Jo nėra - yra aikštelė, betonavimo darbai vykdomi, viskas tvarkoje, bet kontraktas baigėsi 2009 metų lapkričio mėnesį. Kokią juridinę situaciją mes turime? Jokios - nėra naujo kontrakto, nėra pratęsimo, apiforminto juridiškai.

Mes pirmiausia norime dėl jos derėtis - dėl naujos sutarties. Yra reikalaujama mokėti daugiau iš rangovo pusės už tam tikrus darbus, nes esą tai susiję su vėlavimais iš vienos ir kitos pusės - pateikti dokumentus, duoti leidimus, susiję su projekto pakeitimais, bet vadinamasis arbitras - angliškai "adjudicator" - yra pripažinęs labai nedaug išlaidų, kurias galėtų rangovas į kainą įkalkuliuoti. Tai mes dabar ką darysime? Ruošime savo rimtą derybų poziciją, kad atstovėtume savo skaičius - mes dabar skaičiuojame, kaip ir "Nukem" yra susiskaičiavę, kiek jų manymu, projektas turėtų brangti ir kiek papildomai turėtume mokėti. Artimiausiu metu turėsime savo poziciją ir tada padėsime derybas.

Yra du galimi derybų būdai - dėl kiekvieno ginčytino punkto derėtis atskirai, kitas - vadinamasis "global settlement" - bendro susitarimo būdas, kai mes sakome, kad norime mokėti tiek, o jie - tiek, ir tiesa yra kažkur per vidurį arba ne, bet ji paremta loginiais, teisiniais ir ekonominiais argumentais. Aš visada linkęs derėtis antru būdu, nes blusinėjantis prie kiekvieno pakeitimo praleisime be reikalo daug metų. Reikia daryti sprendimus, kad procesas judėtų greičiau, nes jis brangina uždarymo kainą.

Mūsų uždavinys - kuo greičiau paruošti tą poziciją ir sėsti prie derybų stalo. Tik vienintelė problema - kad anksčiau nė karto ta pozicija nebuvo paruošta.

- Kodėl?

- Tai jau klausimas prieš tai buvusiai vadovybei - ir Ūkio ministerijos, ir kitiems, kurie buvo už tai atsakingi, žinoma, formaliai ir atominės elektrinės generalinis direktorius.

- Ar uždavėte tą klausimą V.Ševaldinui, kitiems?

- Taip, ne kartą uždaviau tą klausimą. Atsakymai yra tokie - kaip visada pas mus, yra daug priežasčių, ir atsakomybė yra išplauta. Tokia sistema, kad 3, 4, 5 žmonės daro sprendimą - kažkur kalta ministerija, kažkur savivaldos organai, kažkur reguliatorius, kita agentūra užlaikė dokumentus, vieni savo darbo normaliai nepadarė, kiti, bet man dabar aiškintis, kas kaltas - pats neteisingiausias būtų kelias.

Paruošti savo kaip užsakovo poziciją - tai laikau savo pirmutiniu ir pamatiniu uždaviniu. Kur jau mano atsakomybė - tą padaryti labai greitai, ir ten jau būti ledlaužiu ir lyderiu.

- Kiek sau duodate tam laiko?

- Manau, kad rudenį mes tą poziciją tikrai jau turėsime. Balandžio mėnesį skelbsime konkursą tiems žmonėms, kas skaičiuos tą poziciją - jei ji atsiras birželį ar liepos mėnesį, pradėsime derybas. Ta pozicija susideda iš kelių dalių - ekonominės, juridinės. Kai tik bent viena jų bus paruošta, mes galime pradėti konsultacijas su rangovu. Dėl atskirų sutarties elementų galime pradėti derėtis iš karto.

Tai yra paruošiamasis derybų periodas - šiuo interviu aš siunčiu signalus rangovui, kad mano pozicija yra kieta, atsirado projekto šeimininkas ir jokiu būdu jūs, mieli rangovai, nesitikėkite, kad jums bus lengvas gyvenimas. Siunčiu aiškų signalą, kad lengva su mumis derėtis nebus. Mes parodysime rangovui, ką galime - rangovas jau šiandien gali būti neramus.

- Jūs leidžiate suprasti, kad ieškosite kompromiso. Ūkio viceministras Romas Švedas yra sakęs, kad pinigų yra tiek, kiek yra, ir nė lito daugiau Lietuva nemokės. Iš kur jūs paimsite pinigų?

- Yra skiriamos lėšos ir jų yra užtektinai. Tik reikia galvoti, kad jų reikia pataupyti didesnę dalį, nes nėra garantuotas finansavimas po 2013 metų. Tai yra esminiai dalykai, todėl ir mano atėjimas buvo paspartintas. Yra garantuoti pinigai - 837 mln. eurų 2007-2013 metais iš ES, o toliau - nauja finansinė perspektyva - 2013-2020 metai. Bus nauji skaičiai, niekas jų nėra matęs, nes dėl jų derybos net nėra prasidėjusios, jos realiai prasidės kitais metais ir baigsis 2012-2013 metais. Mes neturime jokių garantijų dėl 2013-2020 metų finansavimo, tai argi Lietuva iš biudžeto gali prisiimti prabangą skirti 100-120 mln. eurų per metus atominės išlaikymui ir projektams. Manau, kad ne.

- Kodėl iki šiol nebuvo deramasi dėl tolesnio finansavimo? Ar dėl to, kad iki šiol skirti pinigai yra blogai naudojami?

- Vienas dalykas, dar ne laikas - yra tvarka finansinių perspektyvų ruošimo. O kodėl buvo panaudota blogai? Daug kur buvo neaiškių ir neapibrėžtų dalykų palikta. Yra trys finansavimo šaltiniai. ERPB administruoja tarptautinį Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, banko atsakomybė nulinė už lėšų panaudojimo efektyvumą, o, atsiprašau, Lietuva dirba pagal banko nustatytas procedūras. Tai argi tai normalu? Bankas, kuris pradėjo savo veiklą supaprastintomis procedūromis remdamas Rytų ir Centrinės Europos valstybes, kurios ateityje artės prie Europos Sąjungos, ir iki šiol mes pagal šitą rėminę sutartį su ERPB gyvename, nors seniai esame ES nariai ir visos kitos ES taisyklės mums taikomos, išskyrus šio fondo taisykles.

- O kaip turėtų būti?

- Neturi būti taikomos jokios išimtys tiems projektams kurie vykdomi iš IAE rėmimo fondo, jokios mokestinės išimtys ("Nukem" atleistas nuo pridėtinės vertės ir kitų mokesčių - BNS). Tęstiniams projektams - taip, tie, kurie pradėti dar galiojant mūsų susitarimui - iki tol, kai mes nebuvome ES nariai. Bet po to, atsiprašau, mes jau gauname signalus raštu iš ES, kad ta sutartis prieštarauja ES teisinei bazei mokesčių klausimais, tai mes turime ją keisti.

- Jūs inicijuosite šios sutarties pakeitimą ar panaikinimą?

- Mano manymu, ji turi būti iš esmės keičiama. Jos galbūt nereikia, gal reikia kažkokį susitarimo protokolą pasirašyti tarp Vyriausybės ir banko.

- Jūs manote, kad pinigus turėtų administruoti pati Lietuva, Ignalinos AE?

- Ne, mes turime Centrinę projektų valdymo agentūrą - tai yra nacionalinė agentūra, akredituota Europos Komisijos, jai visas pasitikėjimas pareikštas. Ten dirba kvalifikuoti žmonės, galiu pasakyti, kad Lietuvoje yra mažai tokių agentūrų, kurios taip skaidriai ir viešai dirba. Manau, kad skaidrumo prasme ir lėšų panaudojimo efektyvumo prasme gali būti Lietuvos žmonės ramūs, kad kiekvienas litas nueis pagal paskirtį, penkis kartus bus patikrinta prieš išleidžiant.

Vyriausybė turi apsispręsti, su Seimu pasitarti, nes tai tarptautinė sutartis, ji buvo ratifikuota Seime. Mano nuomone, jei jos kas klaustų, reikia daryti taip, kad nebūtų vėl tarpinių stotelių. 2010 metais dar gyvename pagal tas taisykles, kurios buvo taikytos ne Europos Sąjungos narei. Tai yra nenormalu. Kodėl nepripažinti to ir nepadaryti sprendimų šiemet, kad normaliai tas projektas būtų vykdomas ateityje?

Tai leistų žymiai supaprastinti lėšų administravimą, kas yra viena pagrindinių Valstybės kontrolės išvadų - labai sudėtinga lėšų administravimo tvarka, iš trijų šaltinių pagal skirtingas procedūras finansuojama.

- Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad jis turi priekaištų ERPB, kodėl jis nekontroliavo lėšų panaudojimo ir tinkamai neatliko savo funkcijų. Kur yra banko kaltės?

- Jūs nerasite šioje grandy institucijų ar žmonių, kurie sakytų, kad bankas dirbo gerai. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra tik vienas padalinys, susijęs su branduoline energetika, taigi negalima mesti kaltinimų visam bankui. Tik tie žmonės atsakingi už tą situaciją. Yra įsisenėjusių dalykų, ir jei mes neišravėsime tų piktžolių ir tų akmenų nepašalinsime nuo kelio, tai proceso nepadarysime gerai valdomu. Reikia nebijoti prisipažinti, kad situacija nenormali daugeliu aspektų.

Jeigu pastatysime tą traukinį ant bėgių per metus ar dvejus, tai tikrai, kaip rusai sako, ceny nam nebylo (liet. būsime neįkainojami - BNS). Tą sakiau ir kolektyvui - jeigu mes sugebėsime perlaužti situaciją sau naudinga linkme, tai tikrai mums kainos nebus, jeigu nesugebėsime, reiškia, nepadarysime savo darbo.

- A.Sekmokas ir jūs, regis, esate sakęs, kad Briuselį pasiekia žinios apie IAE fondo pinigų panaudojimo neskaidrumą. Pranešta, kad Europos Audito rūmai jau pradėjo auditą.

- Taip, jis prasidėjo pernai - jie buvo atvykę čia, lankėsi visose susijusiose institucijose - Energetikos ministerijoje, Centrinėje projektų valdymo agentūroje, Ignalinos AE, susirinko informaciją. Jei reikės papildomos, jie galbūt jos paprašys, bet tai yra ilgas procesas, maždaug metus vyksta tas veiklos auditas. Tai normali procedūra, nes pinigai didžiuliai.

Šiam auditui bus skiriamas išskirtinis dėmesys, nes Briuselį iš tikrųjų pasiekia žinios, kad vėluoja projektai, gal kažkur neefektyviai panaudojamos lėšos. Jie į tai turi reaguoti.

- Ar, Jūsų manymu, esama grėsmės, kad ES Ignalinos jėgainės uždarymui skirti pinigai gali būti atimti?

- Tikėkimės, kad nebus. Grėsmė bus tada, jei tempsime tempsime ir vėl pratęsime - jeigu antrą, trečią kartą tai padarysime, iškils klausimas, kur tie pinigai dingo ir projektai nebaigti, niekas ten nestovi. Tada kils didžiulė grėsmė. Tik pirmi ir antri rimti pavojaus signalai yra atėję. Tie žmonės, kurie seka projektų vykdymą, jau savo vadovybę yra informavę, jeigu dar aukščiau nueis iki komisaro lygio ta informacija, bus blogiau. Mes aiškiname Komisijai, kad norime pakeisti šią padėtį.

- Kaip keisis Jūsų kaip IAE vadovo komunikavimas? Ligi šiol didžiausioje strateginėje Lietuvos įmonėje jo iš esmės nebuvo.

- Viešoji komunikacija bus numeris vienas, turėsiu atstovą spaudai. Į komandą turiu numatęs porą kandidatų į viešųjų ryšių tarnybą. Tai bus žmonės, su kuriais esu dirbęs ir kuriuos esu darbe matęs ir žinau, kad jie darbštūs ir pasiruošę dirbti 24 valandas. per parą.

Mūsų užduotis - kad internete jau vasarą būtų skaidrus vaizdas - visi projektų įgyvendinimo grafikai, finansavimas turi būti vieši, labai paprastai ir visiems suprantamai pateikti. Iki vasaros reikia esminius dalykus čia padaryti. Po metų mes turime turėti kokybiškai naują situaciją.

Tarptautinių ekonominių santykių specialistas O.Čiukšys yra dirbęs Tarptautinių ekonominių santykių ir Užsienio reikalų ministerijose, vadovavo bendrovei "Ogmios laikas", buvo ūkio viceministras, ambasados Lenkijoje ministras patarėjas, ambasadorius Latvijoje, o iki praėjusių metų lapkričio - ambasadorius Čekijoje.

Jis yra stažavęsis Pasaulinėje Prekybos Organizacijos būstinėje Ženevoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai: persiorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nenaudinga (8)

Abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja...

Istorinė diena Lietuvai – pirmasis SGD krovinys pasiekė Klaipėdą (12)

„Tai istorinė diena Lietuvai“, - Klaipėdoje pirmadienį sulaukus vieno pirmųjų Rytų Europoje...

Į Lietuvą atplaukė pirmasis SGD krovinys iš JAV (102)

Pirmadienį į Klaipėdą iš JAV „Sabine Pass“ eksporto terminalo atplaukia pirmasis...

Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų (59)

Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas...

Top naujienos

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų vaikų (44)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (426)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (128)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (32)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Susiremontavote automobilį po avarijos? Dar nereiškia, kad galite juo važiuoti

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų sausio mėnesio Lietuvoje įregistruota...

Nauja priežastis apsilankyti Palangoje: poilsiautojai įspūdingus vaizdus stebės nemokamai (5)

Palangoje rudenį atsiras nauja pramoga turistams – aukščiausiame kurorto pastate – Palangos...

Marselyje automobilis rėžėsi į stoteles, vienas žmogus žuvo atnaujinta 13.26 (42)

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas po to, kai automobilis rėžėsi į dvi stoteles...

Vilniuje atsivėrė dar viena smegduobė (4)

Pirmadienį policijai pranešta apie Vilniuje gatvėje atsivėrusią smegduobę.

Nepripraskite prie druskos: koks kiekis dar nekenkia organizmui (11)

Drusk os perteklius žmogaus organizmui yra žalingas, tačiau visiškai eliminuoti jos iš mitybos...