Rusija siekia stiprinti savo teises į gamtinių išteklių turtingą Arktį, dėl to radosi tam tikros įtampos santykiuose su Kanada, Danija, Norvegija ir Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto vasario pabaigoje susitikęs su užsienio šalių diplomatais, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva suinteresuota bendradarbiauti su kaimynine Norvegija taip pat ir dėl Arkties.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Dar daugiau, vasario 27 d. žiniasklaida informavo, kad Rusija pasiruošusi diskusijoms dėl karo Gruzijoje, jei tai padėtų sušvelninti santykius su NATO. Maskva teigia esanti pasirengusi diskutuoti dėl šio karo, vienintelė sąlyga – kad diskusijoje galėtų dalyvauti Rusijos generalinio štabo atstovas, galįs paaiškinti rusų kariškių požiūrį į įvykius.

O štai Irako prezidentas Jalalas Talabani neseniai su oficialiu vizitu vyko į Teheraną. Irane suplanuotas ir oficialus Irako prezidento susitikimas su karinguoju Irano prezidentu Mahmoudu Ahmadinejadu. Kaip visada nenumaldomas Venesuelos lyderis Hugo Chavezas referendume pagaliau gavo Konstitucijos pakeitimus, pagal kuriuos jis šalies vadovu galės likti neribotą kadencijų skaičių. Vieno leidinio antraštė neseniai skelbė tiesiai šviesiai: „H. Chavezas valdys tol, kol sukurs komunizmą“. Vis dėlto pastaruoju metu dėl žinomų priežasčių Venesuelos prezidentas nebegrasina neparduoti Amerikai naftos.

Kuriam galui visi šie epizodai iš giminingų politinių režimų gyvenimo? Vasario pabaigoje paskelbtame metiniame Amerikos Valstybės departamento pranešime nagrinėjama žmogaus teisių padėtis daugiau kaip 190 valstybių. Ypač didelį susirūpinimą Valstybės departamentui kelia Šiaurės Korėja. Vis dėlto autoritarinio valdymo simboliai (valingai ar ne) yra tapę naftos pinigų maitinami Rusijos, Irano ir Venesuelos režimai. Kokie jų reikalai dabar, stojus krizei? Apie tai šiandien ir pasikalbėkime.

Pirmoji pusė – straipsnis „Tikėtinas „naftos autokratų“ saulėlydis“ iš „Le Monde“

„Praėjusią vasarą autokratų trijulė dar ilsėjosi ant laurų, kai naftos barelis kainavo daugiau nei 140 dolerių. Irano prezidentas M. Ahmadinejadas ir jo Venesuelos kolega H. Chavezas peikė Amerikos „imperializmą“. Pirmasis – iš islamo, antrasis – Bolivaro revoliucijos pozicijų. Rusijos Vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas įsiveržė į Gruzijos teritoriją, o paskui vienašališkai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.

„Naftos autokratai“ 3 m. plėtė politinę įtaką ir palaikė savo režimų stabilumą, perskirstydami milžiniškus pinigus už juodąjį auksą, kurio pagrindiniai eksportuotojai jie ir yra. Jie neatsisakė savo ambicijų, tačiau bent kol kas neturi pinigų joms įgyvendinti. Naftos poreikis pirmą kartą per ketvirtį amžiaus sumažėjo, jos kaina ilgai gali laikytis ties 40 dolerių už barelį riba.

Šis nemalonus likimo posūkis susilpnino visus tris lyderius tiek užsienyje, tiek savo šalių viduje. Įsitikinę aukštų naftos kainų tvirtumu, 2009 m. savo šalių biudžetus jie formavo pagal naftos kainą, kuri dvigubai didesnė nei dabartinė. Dabar šie režimai atsidūrė ekonominėje duobėje ir yra priversti naudoti savo šalių aukso rezervus socialinėms programoms finansuoti. Jei reikalai ir toliau klostysis dabartiniu tempu, tie rezervai gali baigtis 2010 m. pabaigoje. Be to, autokratiniams režimams tenka papildomai mokėti už prastą vadybą ir nesugebėjimą kloti pamatus ateičiai. Ponai M. Ahmadinejadas, H. Chavezas ir V. Putinas nepasinaudojo aukštomis naftos kainomis, kad sumažintų savo šalių priklausomybę nuo angliavandenių. Be to, ignoruodami Persijos įlankos monarchijų pavyzdį, jie paradoksaliu būdu nesugebėjo deramai investuoti į savo energetinių sistemų infrastruktūrą, nors pastaroji yra jų „auksinius kiaušinius dedanti višta“.

Priešingai, šie lyderiai padarė viską, kad tarptautinės kompanijos prarastų bet kokį interesą investuoti į jų šalių energetinį sektorių. Teheranas plėtojo savo branduolinę programą ir taip išprovokavo strateginių įrenginių importo tarptautinį embargą. Maskva praktikavo teisinį nihilizmą, kad apribotų užsienio naftos kompanijų veiklą savo šalyje. Karakasas ėmėsi beatodairiškos nacionalizacijos ir privertė pasitraukti iš šalies kelias dideles Vakarų kompanijas.

Kokie milžiniški bebūtų Rusijos, Irano ir Venesuelos naftos ištekliai, juos išgauti kainuoja brangiai, reikia panaudoti ir modernias vakarietiškas technologijas. Todėl naftos gavyba šiose šalyse mažėja: Venesuela juodojo aukso išgauna mažiau nei 1998 m., Irane naftos gavyba sumažėjo 40 proc. nuo to laiko, kai šalį valdė šachas, Rusijoje gavybos „lubos“ pasiektos 2008 m. Iš šios trijulės pažeidžiamiausias yra ponas M. Ahmadinejadas, nuo kurio nusigręžė kai kurie konservatoriai ir kuriam grasina buvęs prezidentas Mohammadas Khatami. Apgaulinga ir pono H. Chavezo pergalė referendume, leidusiame jam būti prezidentu, kiek panorės. Nors gali pasigirti gerais kovos su skurdu rezultatais, jo šalies ekonomikos būklė prasta, ir nežinia, kas bus, kai iždas ištuštės. Pono V. Putino populiarumo krizė lyg ir nepaveikė, bet nežinia, kaip bus, ekonomikai stojant po greito 8 m. augimo.

Ar dabartinėmis sąlygomis šie lyderiai atsisakys savo priešiškumo Vakarams? Labai abejotina. Išsprendus branduolinę problemą būtų galima atnaujinti ekonominius santykius su Iranu. Šių metų gegužę Venesueloje vyksiantis tarptautinis konkursas dėl naujų naftos koncesijų bus geras testas, parodysiantis dabartinį pono H. Chavezo nusiteikimą. Ir Rusijoje ne visi vadovai yra atsisakę partnerystės su Amerikos ar Europos kompanijomis. Jei krizė netruks ilgai, ji gali būti naudinga aptariamiems režimams. Dėl investicijų stokos atsiradus įtampai naftos tiekimo srityje, gali rastis sąlygų naftos kainai vėl augti. Jei barelis kainuos 80–100 dolerių, pinigai vėl ims plaukti į autoritarinių režimų kišenes. Tuomet šios šalys galbūt susigrąžins buvusią galybę“.

Antroji pusė – straipsnis „Ar pasaulinė krizė padės suvaldyti autokratus?“ iš „The Globe and Mail“

„Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Didžioji depresija susilpnino liberalią demokratiją ir paklojo pamatus fašizmui. Ar dabartinė krizė gali turėti priešingą efektą ir susilpninti autokratus, taip paskatinti demokratijos pakilimą?

Mėginti spėti ateitį – beprasmiškas užsiėmimas, vis dėlto tam tikrų viltingų ženklų esama. Trys autoritarizmo draugužiai V. Putinas, H. Chavezas ir M. Ahmadinejadas atrodė labai svarbūs, kai naftos barelis kainavo daugiau nei 100 dolerių. Jie žvelgė į Vakarus su neslepiama panieka, atrodė, kad jie atstovauja naujai formai autoritarinio populizmo, galinčio visapusiškai varžytis su demokratija. Šiandien, kai barelis kainuoja 40 ir mažiau dolerių, jų pasipūtimas kažkur dingo.

Rusijos Vyriausybei teko išnaudoti trečdalį savo valiutos rezervų, kad apsaugotų nuvertėjantį rublį. Rusų kompanijos skolingos kreditoriams 400 mlrd. dolerių. Nuo praėjusios vasaros užsienio investuotojai iš šalies atitraukė daugiau nei 290 mlrd. dolerių. Ministras pirmininkas V. Putinas ir prezidentas D. Medvedevas vis dar populiarūs, bet neaišku, ar nenusigręš nuo jų kol kas šiuos lyderius palaikantis verslo ir kitoks Rusijos elitas. Panašu, kad pono V. Putino kalbų tonas švelnėja. Paskutiniame Davoso forume Rusijos ministras pirmininkas pagarbiai kalbėjo apie atviras ekonomikas. Grįžęs į tėvynę, jis pasikvietė opozicinio laikraščio redaktorių, kad pareikštų užuojautą dėl šio leidinio žurnalisto nužudymo ir išreikštų palaikymą nuomonių įvairovei spaudoje. Galbūt tai krokodilo ašaros, bet visai neseniai ponas V. Putinas apskritai nebūtų jų liejęs.

Ponas H. Chavezas valdžioje jau 10 m. ir valdys dar nežinia kiek, bet jis irgi nukentėjo dėl mažų naftos kainų. Naftos gavyba mažėja. Sausį dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad Venesuelos lyderis neoficialiai derasi su Vakarų kompanijomis dėl eksploatavimo verslovių, kurias anksčiau nacionalizavo. Venesuela verčiasi sąskaita produktų importo, kurį užtikrina pajamos už naftą. Šiemet sumažėjus bendrajam vidaus produktui, importuoti bus sunkiau, todėl Vakarus kaltinančios pono H. Chavezo tirados ima skambėti nenuoširdžiai.

Ekonominis nuosmukis gali kelti grėsmę ir teokratiniam Irano režimui. Šaliai reikia, kad naftos barelis kainuotų 75 dolerius, nes būtina padengti milžiniškas produktų ir kuro subsidijas, kurios iraniečių gyvenimą daro daugiau mažiau pakenčiamą ir pridengia ekonomikos neefektyvumą. Demagogas M. Ahmadinejadas taip ir neištesėjo pažado panaikinti nedarbą ir pakelti gyvenimo lygį. Jo konkurentas buvę prezidentas M. Khatami jau paskelbė dalyvausiąs birželio 12 d. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.

Sėkmė ir sumani vadyba šiuolaikiniams autokratams leidžia išlikti viršuje. Bet dabar jau kvailokai atrodo mintis, kad jie atstovauja režimui, išradingai besinaudojančiam kapitalizmu ir taip save įamžinančiam. Autokratai pažeidžiami, kaip ir visi, kurių valdžia remiasi jėga, o ne demokratine teise“.

„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Astravo AE antrojo reaktoriaus korpuso sulauks rugsėjį (1)

Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo reaktoriaus korpusas į jėgainės statybos aikštelę...

Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl kainų kėlimo (1)

Iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiai „Vilniaus energijai“ teisme nepavyko panaikinti Kainų...

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet papildyta S. Skvernelio komentaru (59)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (25)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Top naujienos

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (185)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (53)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (535)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (28)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (71)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Apmaudi klaida: įvaikinto, o vėliau biologiniam tėvui grąžinto kūdikio gyvenimas baigėsi tragiškai (2)

Vienai porai buvo priteista 3,25 mln. dolerių kompensacija, kai jų įvaikintą kūdikį nužudė...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ namuose atliko kratą, pareikšti įtarimai (142)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Didi diena: atidengtas paminklas A. Komskio nušautam pareigūnui Ramziui (86)

Trečiadienį Vilniaus rajone, Mickūnuose, atidengta skulptūra, skirta tarnybos metu žuvusiems...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (13)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Ar naršyti internete darbo metu – nusikaltimas? (27)

Kas naujo internetinėse parduotuvėse? Kas rašoma „Facebook`e“? Gal atsirado naujų pasiūlymų...