Elektros tiltas turėtų jungti Švediją su Lietuva, o ne su Latvija. Atmetus nacionalines ir politines ambicijas, toks sprendimas būtų ekonomiškai naudingiausias visoms regiono šalims, net ir Latvijai su Rusija. Lietuva jau daug kartų pabrėžė tą faktą, kad ji yra geriau pasirengusi vykdyti tokį projektą. Galima išskirti net tris Lietuvos pasirengimo privalumus techniniu, elektros sistemos išvystymo ir finansiniu požiūriu.
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
„Lietuvos energija“ kartu su „Svenska Kraftnät“ nuosekliai keletą metų atlieka šios jungties tyrimus: 2008 metais buvo galutinai patvirtinti galimybių studijos rezultatai, beliko atlikti jūros dugno tyrimus. Latvija tuo tarpu kol kas apsiribojo politiniais pareiškimais, tačiau atitinkamų studijų „Latvenergo“ neatlieka.

Latvijos elektros sistema yra mažiausiai modernizuota iš Baltijos šalių. Ypač Vakarų Latvijos elektros tinklai yra silpnai išvystyti, todėl jie būtų nepajėgūs užtikrinti deramo tiekimo patikimumo jungčiai su Švedija. Latvija turėtų atrasti daug lėšų norėdama sustiprinti savo vidinius tinklus, o lėšų ir valstybei, ir „Latvenergo“ dabar pasiskolinti ypač sudėtinga. Be to, pastarosios investicijos turėtų būti įtrauktos į Latvijos vartotojų elektros tarifą, o tai taip pat būtų sunkiai įvykdoma politinė ir ekonominė užduotis.

Lietuva tuo tarpu jau turi užsitikrinusi keletą finansavimo šaltinių. Pirma, „Leo LT“ yra sukaupusi piniginių lėšų už praėjusiais metais išmokėtus dividendus iš bendrovės VST. Antra, dalį Ignalinos AE uždarymo fondo lėšų taip pat teoriškai būtų galima skirti šio tilto investicijoms. Ir Lietuvai, ir Latvijai pagelbėtų Europos Komisijos skiriamos šimtamilijoninės sumos elektros jungtims stiprinti Baltijos šalyse.

Be to, reikia įvertinti ir platesnius regiono plėtros poreikius. Švedija turi daug hidroenergijos išteklių šalies šiaurėje, tačiau pramonė yra koncentruota pietuose. Žiemos metu ar esant sausrai, jai reikia papildomos energijos būtent pietuose. Todėl Švedija yra suinteresuota sujungti savo tinklus su šalimi, kuri turi elektros gamybos pajėgumų. Tuo tarpu Latvijos energetinė struktūra yra labai panaši į Švedijos – Dauguvos hidroelektrinė yra didžiausias energijos šaltinis Latvijoje. Tačiau žiemą Latvijai labai trūksta elektros, kurią ji importuoja iš Lietuvos, Estijos ir Rusijos.

Lietuva, net ir uždarius Ignalinos AE, turės Elektrėnų termofikacinę elektrinę, kuri, nors ir neefektyvi, būtų reikšminga sistemos stabilumui. Nepamirškime ir Kruonio HAE galimybių. Be to, Lietuvos tinklai būtų pajėgesni užtikrinti elektros tranzitą iš Rusijos. Taigi Lietuvos elektros sistema papildo Švedijos energetikos sistemą, o ne apsunkina ją.

Vertinant vidutinio laikotarpio energetikos ir ekonomikos plėtros scenarijus, atsiranda dar daugiau argumentų už Švedijos-Lietuvos jungtį. Ekonominei krizei pasibaigus, Švedijos pramonė išliks labai svarbi energijos vartotoja ir jai reikės dar daugiau elektros energijos. Matydama tokią perspektyvą, Švedijos vyriausybė jau pakeitė savo požiūrį į atominę energetiką ir planuoja pratęsti savo atominių elektrinių darbo laiką bei leisti statyti naująsias vietoje senųjų.

Tačiau energijos vis tiek gali trūkti, nes visoje Europoje yra nepakankamai investuojama į naujų energijos pajėgumų statybą. Tarptautinė energetikos agentūra jau dabar aliarmuoja apie būsimą naftos ir atitinkamai kitų energijos resursų kainų šuolį atsigavus pasaulio ekonomikai, nes dabar atsisakoma naujų investicinių projektų. Be to, klimato atšilimas vers politikus dar labiau apmokestinti termofikacinėse elektrinėse gaminamą elektrą. Todėl Švedija būtų suinteresuota turėti elektros jungtį su Lietuva, kuri planuoja statyti regioninę atominę elektrinę.

Jei rimtai vertintume Rusijos ir Baltarusijos planus statyti atomines elektrines šalia Lietuvos sienos Nemano ir Astravo apylinkėse, jų gaminama perteklinė elektra taip pat galėtų būti parduodama į Švediją naudojant gerai išvystytus Lietuvos vidinius elektros tinklus ir elektros jungtį jūra. Šią elektros jungtį būtų galima dar ir padidinti esant poreikiui – papildomą kabelį nutiesti būtų daug paprasčiau.

Tokiu būdu Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas galėtų tapti vienas kitą papildančia ir patikima elektros energetikos rinka, kur vyrautų žemos elektros kainos, o tai būtų naudinga visų regiono šalių plėtrai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Achema“ planuoja dujų prekyba užsiimti Baltijos šalyse (4)

Didžiausios dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „ Achema “ naujai įsteigta bendrovė...

Rugpjūtį benzinas ir dyzelinas brango, suskystintos dujos pigo

Rugpjūtį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas brango, o suskystintos dujos...

S. Skvernelis: Baltarusijai eksportuoti naftos produktus per Rusiją būtų nuostolinga ir pavojinga (32)

Jeigu Rusija priverstų Baltarusiją eksportuoti naftos produktus per jos geležinkelius ir...

Energijos tiekėjai sąskaitas perskaičiuoti galės tik už du mėnesius (5)

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų...

Kuveitas pranešė apie antrą naftos išsiliejimą (1)

Kuveitas , kuris prieš kelias dienas skelbė suvaldęs didelį naftos išsiliejimą į jūrą,...

Top naujienos

Orai: po tikros karščio bangos vėl teks ieškotis megztinio (1)

Vasara tempo nemažina ir jau artimiausiomis dienomis vėl sulauksime tikros karščio bangos: oras...

Teroristinis išpuolis Barselonoje: aukų skaičius dramatiškai išaugo nuolat pildoma (683)

Turistų pamėgto Ramblos rajono pagrindinėje gatvėje Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo...

Išpuolis Barselonoje: sulaikyti du įtariamieji (246)

Ispanijos saugumo tarnybos paskelbė įtariamojo, kurio vardu išnuomotas incidente panaudotas...

Liudininkas apie kraupų išpuolį Barselonoje: jis per žmonių minią lėkė visu greičiu, nė nebandė stabdyti (27)

Ketvirtadienio vakarą Barseloną sukrėtė kraupi teroro ataka – į minią žmonių įsirėžė...

Barselonos centre gyvenantis lietuvis: nejauku ir pikta, bet tenka priimti tokią realybę (39)

Apie šešerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantis kaunietis Eduardas Žigunovas...

„Sūduva“ po pertraukos neatlaikė Bulgarijos čempionų spaudimo (165)

Bulgarijos čempionai parodė savo meistriškumą. Paskutinio UEFA Europos lygos atrankos varžybų...

Lietuvoje pristatyta įspūdinga aukštosios mados Indijos kolekcija (9)

Vilniuje ketvirtadienio vakarą įvyko neeilinis mados renginys. Indijos nepriklausomybės dienos...

Ekonomistai įvertino R. Karbauskio norą (191)

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio...

Berniukas susirūpino benamių kačių likimu: tapo jų gelbėtoju ir superherojumi (5)

Kaskart aplankęs Kris Papiernik ir Kia Griffin, jų penkiametis sūnėnas Shon'as tenori daryti viena...

Kodėl princas Williamas negali skristi vienu lėktuvu su šeima (6)

Pasak karališkojo protokolo, karališkoji šeima neturėtų lėktuvu skraidyti kartu, tačiau...