Nemaži pinigai
Tarp pasirašiusiųjų – nuosavos žemės turintis Kalnųjų seniūnijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus specialistas Vladislovas Ežerinskas, keli apylinkėse gerai žinomi ūkininkai ir Kalnujų žemės ūkio bendrovės „Agra Corporation“ atstovas.
Kalvotoje vietovėje jėgaines planuojančiai statyti bendrovei „Windlitai“ vienam įrenginiui reikia 15 arų žemės. Šią žemę iš savininko jie išnuomotų 99 metams ir už penkiolika arų per metus mokėtų 8 tūkst. litų.
Vėjo jėgainių parko plėtros planą greta Kalnujų išnagrinėję smalsūs gyventojai pamatė, kad yra savininkų, kurių žemėse numatoma pastatyti iki trijų jėgainių. Tokiu atveju išnuomotos žemės savininkas per metus gautų 24 tūkst. litų. Kas mėnesį – po du tūkstančius litų.
„Galima suprasti, kodėl toks žmogus pasirašė. Tačiau reikia atsižvelgti ir į daugumos gyventojų nuomonę. 25 jėgainių parkas pakeistų ne tik Kalnųjų apylinkių landšaftą, nekilnojamojo turto kainas, bet ir žmonių gyvenimo sąlygas, todėl, manau, Kalnųjų gyventojai panaudos visus teisėtus būdus, kad sustabdytų jų interesus paminančią plėtrą“, - tvirtino Kalnųjų bendruomenės narys.
Sužinojo atsitiktinai
Kalnujų bendruomenei nerimą sukėlė tai, kad apie greta jų gyvenvietės planuojamą plėtrą sužinota visiškai atsitiktinai. Žmonėms apie tai pranešė Alyvų gatvės gyventoja E. Dulkienė.
„Neseniai sulaukiau skambučio iš bendrovės „Windlita“ ir man pateikė pasiūlymą dėl vėjo jėgainių plėtros. Nustebino, kad apie numatomą plėtrą aš nieko nežinojau, nors atidžiai domiuosi Raseinių rajono aktualijomis. Todėl apie negirdėtus planus pranešiau savo bendruomenei“, - savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė E. Dulkienė, kurią bendruomenės nariai gyrė už pilietiškumą.
Išgirdę netikėtą žinią, Kalnųjų gyventojai su „Windlitos“ atstovais nutarė surengti susitikimą ir pareikalavo, kad vėjo jėgainių tinklo plėtotojai išsamiai paaiškintų apie numatytus planus.
Toks susitikimas įvyko praėjusį antradienį Kalnujų seniūnijos patalpose.
Versijos dėl teismo
Susitikime dalyvavęs „Windlita“ plėtros direktorius J. Baltrūnas nei patvirtino, nei paneigė, kad verslininkai yra apskundę tarybos sprendimą dėl rajono bendrojo plano.
Raseinių rajono savivaldybės Ekonomikos ir ūkio departamento direktorė Indrė Antanaitienė savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ teigė neturi informacijos, kad sprendimas dėl bendrojo plano būtų apskųstas teisme.
„Galbūt informacija mūsų tiesiog dar nepasiekė. Dabar yra rengiami bendrojo plano kai kurie pakeitimai, tačiau ir tuose pakeitimuose nėra numatyta vėjo jėgainių plėtros zonų“, - sakė I. Antanaitienė, pabrėžusi, kad bendrojo plano rengėjams daugumos gyventojų nuomonė ir interesai yra labai svarbūs.
Įžvelgė tik žalą
Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ pasiteiravo V. Ežerinsko, kokiais motyvais remdamasis, jis nutarė padėti parašą, kad jo žemėse būtų statomos jėgainės.
„Pasirašiau, nes tai pažangu. Pas mus žmonės įpratę viskam prieštarauti – skalūninių dujų gavybai ir panašiai. Be to, nors ir pasirašiau, dar tikrai neaišku, ar tos jėgainės čia atsiras“, - sakė V. Ežerinskas.
Susitikime su „Windlitos“ atstovu dalyvavę kelios dešimtys Kalnujų gyventojų jėgainių plėtros planuose buvo linkę įžvelgti ne pažangą, bet žalą.
Pelno nepavydi
„Nenorime, kad mus vėdintų norvegų plopeleriai. Norime gyventi jaukioje ir saugioje aplinkoje“, - emocingai kalbėjo susitikime dalyvavusi Kalnujų gyventoja.
„Norvegai nori užsidirbti iš mūsų vėjo. Neišdegs!“ - ne mažiau emocingai pareiškė kita susitikimo dalyvė.
„Mes niekam nepavydime dėl galimo pelno, mes tiesiog rūpinamės savo sveikata“, - tvirtino Kalnujų apylinkėse ūkininkaujantis vyras.
„Negalvokite, kad atėjote į kaimą ir darysite, ką norite. Mes ne kokie nors runkeliai“, - patikino priekinėje eilėje sėdėjusi susirinkimo dalyvė.
Lėšos – privačios
Su gyventojais kantriai bendravęs J. Baltrūnas sakė, kad projektą numatoma įgyvendinti už privačias lėšas. Jis be jokių prieštaravimų susirinkimo dalyviams leido susipažinti su plėtros planu, informavo, kas yra pasirašę už plėtrą, tačiau pabrėžė, jog išsamios informacijos suteikti neturi galimybių, nes plėtros direktoriumi tapo tik prieš pusantro mėnesio.
Pavyzdžiui, susirinkimo metu jis negalėjo pasakyti, kokio galingumo jėgaines planuojama statyti Kalnujų apylinkėse, kokiu tiksliai atstumu jos turi stovėti nuo artimiausių namų.
Atidžiai išnagrinėję planą, susirinkimo dalyviai išsiaiškino, kad Kalnujų apylinkėse numatoma pastatyti apie 18 vėjo jėgainių, o spetynios turėtų stovėti nuo Kalnųjų į rytų pusę esančiose Girkalnio apylinkėse.
„Vėjo jėgainės bus ne pačioje Girkalnio gyvenvietėje, bet seniūnijos pakraščiuose. O Kalnujų apylinkės pateks į vėjo jėgainių apsuptį“, - nerimavo su planu susipažinęs susirinkimo dalyvis.
Kalnųjų seniūnė Regina Čepurnovienė sakė, jog būtina surengti visuotinį bendruomenės narių susirinkimą ir priimti sprendimą.
Rengs peticiją
„Mes nesame prieš vėjo jėgaines. Bet mes esame prieš vėjo jėgaines šalia mūsų namų, nes puikiai žinome, kokią nepataisomą žalą sveikatai jos gali padaryti“, - teigė viena iš susirinkimo dalyvių.
Išgirdęs nuogąstavimus dėl internete esančių straipsnių apie kenksmingą vėjo jėgainių poveikį, J. Baltrūnas pabrėžė, jog pasikliauti galima tik patyrusių specialistų išvadomis, tuo tarpu, pasak jo, internete yra labai daug iškreiptą nuomonę peršančios tariamos informacijos.
Visuotinį susirinkimą planuojantys Kalnujų bendruomenės atstovai sakė nedelsdami ims rinkti parašus peticijai - valstybės valdžios organų bus prašoma padėti apginti gyventojų interesus.
