Nauda žadama tų miestų gyventojams, kurių namai šildomi naudojant dujas, pirmiausia, tai - Vilnius, Kaunas, Panevėžys. Tačiau susirūpinti reikėtų naudojančioms biokurą savivaldybėms, nes ten šildymo sąskaitos gali šiek tiek ūgtelėti, jei nebus imtąsi veiksmų.
Seimas grąžino tobulinti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įstatymo 2, 5 ir 11 straipsnių pataisų projektą. Projektui po pateikimo pritarė 43, prieš balsavo 2, susilaikė 54 Seimo nariai. Bendru sutarimu nuspręsta projektą grąžinti tobulinti.
Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad tai – dar vienas SGD terminalo įstatymo modelio patobulinimas, kuris leidžia kitaip paskirstyti SGD terminalo išlaidas.
Pasak ministro, pakeitimo esmė yra SGD sąnaudas paskirstyti platesniam vartotojų ratui ir jas susieti su konkretaus naudotojo pajėgumais: kuo pajėgesnis yra dujų vartotojas, tuo daugiau jis turėtų už tai mokėti.
Tai, anot R. Masiulio, pirmiausiai paveiktų šilumos kainas didmiesčiuose: Vilniuje tikimasi, kad šilumos kainos sumažės 4 proc.
Priešingu atveju, Energetikos ministerijos skaičiavimais, šilumos kainos Vilniuje galėtų didėti iki penktadalio. To priežastis: SGD sąnaudos bus paskirstomos mažesniam vartotojų ratui ir pirmiausiai guls ant šilumos tiekėjų ir „Lietuvos energijai“, turinčiai elektros gamybos bloką Elektrėnuose. Be to, įtakos turėtų ir mažėjantis dujų vartojimas.
„Jeigu liktų senasis SGD sąnaudų paskirstymo modelis, dujas iš terminalo turėtų naudoti tik šilumos gamintojai, Elektrėnų elektrinė ir sąnaudos tektų ne platesniam vartotojų ratui, o tik siaurajam, dėl to proporcingai našta jiems būtų didesnė“, - sakė R. Masiulis.
R. Masiulio teigimu, jeigu šis įstatymas nebūtų priimtas, Vilniuje šilumos kaina galėtų išaugti iki penktadalio, t.y. kuras "Vilniaus energijai" pabrangtų apie 20 proc.
Vienur paima, kitur duoda
Energetikos ministras priminė, kad kitais metais elektros rinkoje bus permainų, o tai paveiks ir šilumos ūkį. Paramą gavusios termofikacinės elektrinės gamino ir šilumą, ir elektrą, bet atsiradus naujiems elektros šaltiniams, t.y. elektros jungtims su Švedija ir Lenkija, jų remti nebereikės. Iš dalies dėl to siūloma pakeisti SGD sąnaudų paskirstymą palengvinant naštą šilumos gamintojams.
„Vyriausybė praėjusios savaitės posėdyje nusprendė neskirti kvotų termofikacinėms elektrinėms, taip pat ir Elektrėnų elektrinei. Priežastis yra ta, kad mes sekančiais metais atidarome jungtis su Švedija ir su Lenkija, tad energetikos sistemos patikimumas tampa žymiai stipresnis, todėl dirbtinis neefektyvių gamintojų išlaikymas, tam, kad turėtume vietinį gamybos rezervą nuolatos paruoštą, nes tokia buvo kvotų prigimtis, netenka prasmės“, - kalbėjo R. Masiulis.
Dėl šio sprendimo, anot ministro, ruošiamasi per metus sutaupyti apie 50 mln. eurų.
„Visi vartotojai sumokėdavo kažkiek pinigų, kad Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinės energijos gamintojai būtų išlaikomi“, - sakė R. Masiulis.
Dabar siūloma ir kitaip išdėlioti SGD sąnaudas. Pasak ministro, pajėgumų modelis yra trečioji SGD terminalo sąnaudų išdėstymo versija. Pirma buvo 25 proc. taisyklė, vėliau - kad dujas turėtų naudoti šilumos ir elektros gamintojai, galiausiai siūloma sąnaudas paskirstyti ne tik energijos gamintojams, bet ir tiems dujų vartotojams, kurie nors ir dabar vartoja mažiau dujų, jų gali prireikus vartoti daugiau. Kitaip tariant, dujų vartotojai mokėtų ir už galimybę vartoti daugiau dujų.
Dujų vartotojai turėtų pranešti, kiek dujų jie planuoja suvartoti ir kiek dujų tiekimo pajėgumų jiems rezervuoti. Pagal šį kiekį jiems ir bus apskaičiuojamos ir SGD sąnaudos.
„Tokiu būdu mokėtojų bazė prasiplečia, - sakė R. Masiulis. - Matome, kad tai teigiamai paveiktų miestus, kurie intensyviai naudoja dujas, pavyzdžiui, Vilniuje šildymas galėtų atpigti apie 4 proc.“
Tiesa, šiek tiek šiluma galėtų pabrangti biokurą naudojančiuose miestuose, skaičiuojama, kad jos kaina galėtų augti iki 5 proc.
„Kaip žinia, biokuro kainos biržoje yra nukritusios bene dvigubai palyginus su šių metų pradžia. Tad jeigu tų miestų šilumos ūkio vadovybę sudarytų ilgalaikes sutartis dabar galiojančiomis biržos kainomis, šiluma ir tuose miestuose turėtų pigti, o ne brangti“, - sakė R. Masiulis.
Pagrindinam dujų vartotojui žada naudą
Anot R. Masiulio, jeigu siūlomas pakeitimas būtų priimtas, pagrindinio dujų vartotojo „Achemos“ sąnaudos neišaugtų.
„Jeigu jis būtų nepriimtas, sąnaudos „Achemai“ išaugtų apie 17 proc.“, - sakė jis.
Prognozuojama, kad kitais metais dujų suvartojimas sumažės beveik penktadaliu, iki 2 mlrd. kub. m.
Pritarimo šiam modeliui reikia iki spalio pabaigos, kitaip Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai gali nebeužteksti laiko pritaikyti pakeitimus tvirtinant šilumos kainą.
Baigiasi sutartis su „Gazprom“
Kitais metais turėtų kilti klausimų, ką daryti su kontraktu dėl dujų tiekimo iš „Gazprom“, kuris turi baigtis 2016 m.
„Nors kontrakto terminas baigiasi, mes nesame išnaudoję visų dujų pagal tą kontraktą, priklausomai nuo to, kiek dujų bus suvartojama artimiausiu metu, priklausys, ar metams ar dviem mes dar turėsime dujų iš senojo kontrakto“, - dėstė R. Masiulis.
