Su kolega ekonomistu iš Rusijos dirbantis Jeilio profesorius įsitikinęs: Rusijoje yra daug žmonių, nepritariančių prezidento Vladimiro Putino veiksmams, šalies agresijai prieš kaimynus, tačiau masinė propagandos mašina neleidžia to parodyti.
„Veikiausiai tam įtakos turi viešumo kampanija, kuri lemia tokį informacijos (apie nuotaikas Rusijoje – DELFI) vienodumą, bet nenuvertinkite rusų“, - sakė R. J. Shilleris.
Pasak jo, netikėtas ir sunkiai suvokiamas posūkis Rusijos politikoje įvyko valdant Michailui Gorbaciovui, paskutiniams SSRS vadovui, kai ši sąjunga žlugo 1991 metais.
„Sunku buvo įsivaizduoti, kad Sovietų Sąjunga gali taip lengvai sugriūti, bet nuomonė ėmė ir pasikeitė. Panašu, kad V. Putinas nori atrodyti agresyviu, bet jis meluoja. Mano nuomone, tai negali amžinai tęstis, jis nėra saugus ir, manau, jis kasdien spėlioja, kokia bus jo kita strategija, - dėstė R. J. Shilleris. - Tačiau tai – nebūtinai yra Rusijos ateitis.“
Tačiau, Nobelio premijos laureatas pridūrė, kad reikia nepamiršti: V. Putinas gali būti geresniu nei jo įpėdinis.
Jei anksčiau Rusija gyveno iš ne aukštų, bet augančių naftos kainų, dabar yra aišku, kad šis laikotarpis baigėsi.
Žurnalistas ir knygų autorius Tedas C. Fishmanas atkreipė dėmesį ir į kitą aspektą: Rusijos visuomenė sparčiai sensta ir, jei šalies vadovybė toliau pinigus skirs ginklavimuisi, o ne žmonėms, tai gali blogai baigtis.
Pasak jo, tai yra viena iš įtampų į kurią taip pat verta atkreipti dėmesį Rusijoje.
Ketvirtadienį – penktadienį Vilniuje vyksta Baltijos investuotojų forumas, kuriame dalyvauja tarptautinio verslo, visuomenės ir politikos lyderių, ekonomikos ekspertų, žurnalistų ir diplomatų.