Nereikia ir skalūnų dujų: tikina, kad Rietave dega vanduo iš čiaupo

Degantis vanduo – dažnas „žaliųjų“ pasirenkamas argumentas kovojant prieš skalūnų dujas, tačiau degančio vandens faktas Lietuvoje gali pasitvirtinti dar net nepradėjus skalūnų dujų žvalgybos šalyje.

Lietuvos geologijos tarnyba informuota, kad Rietavo apylinkių gyventojams tiekiamas vanduo užsidega.

„Gal prieš porą mėnesių gavome raštą, kad iš vieno gręžinio eina degios dujos“, - teigė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Geologijos tarnyba susisiekė su Rietavo komunaliniu ūkiu, kuris teigė, jog gyventojai yra užfiksavę atvejų, kad iš čiaupo bėga vanduo, kuris yra degus.

„Kiek pamenu, buvo padaryti matavimai, kurie rodo, kad išsiskiria sieros oksidas. Jis degus ir gali užsidegti“, - aiškino J. Satkūnas.

Geologijos tarnybos vadovas teigė, kad reikia atlikti cheminį vandens tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti, ar tikrai vanduo iš Rietavo apylinkėse esančio gręžinio gali degti.

„Sieros oksidas nėra labai pavojingas komponentas, nepriskiriamas prie toksinių elementų“, - nuramino specialistas, todėl tokį vandenį vartoti galima.

Pasak J. Satkūno, šiuo metu bandoma surinkti daugiau medžiagos, kad būtų išsiaiškinta, ar Lietuvos žemėje yra degių dujų.

„Siera yra įprastas dalykas gamtoje. Matyt, sluoksnis, iš kurio yra siurbiamas vanduo, turi organinės medžiagos, tai (dujos – red.) jos skilimo produktas“, - svarstė geologas.

Pašnekovo teigimu, dujų aptinkama poroje Rietavo apylinkėse esančių vandens gręžinių.

J. Satkūnas priminė, kad žemės gelmėse susidariusios dujos kartais gali tapti ir mirties priežastimi. Jurbarko rajone kasant šulinius žuvo trys žmonės, kurie užduso nuo smalkių – žemėje susidariusio anglies oksido.