Kuo nusikalto uosis? Augalų ligų specialistai fitopatologai pečiais gūžčioja jau beveik dešimtmetį – tvirtą, skalų, degų uosį, tradiciškai kaina nusileidžiantį tik ąžuolui, jau bene nuo 2004-ųjų džiovina neaiški nepagydoma liga.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau uosio kainos, miškininkų nuomone, krenta ne tiek dėl ligų, kiek dėl besikeičiančios mados – priverstiniai masiniai benusibaigiančių medžių kirtimai prieš trejus metus buvo užvertę rinką ir ėmė keisti išrankių pirkėjų skonį, nes tai, kas dažnai kartojasi, tampa nebemadinga. Kai nėra pirkėjų, kaina krenta. Liepą, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, vidutinė uosių rąstų kaina Lietuvos vidaus rinkoje buvo pasiekusi dugną – vos 168 litai už kub. m, nors prieš pusmetį buvo 216 litų. Tiesa, spalį ši mediena brangtelėjo vidutiniškai iki 210 litų.

Vis dėlto po visų negandų uosis Lietuvoje tebėra prekė, nedaranti didelės įtakos rinkoje, nelyginant baravykas negrybingą vasarą. Antai Kretingos urėdijoje šios medienos vos pusšimtis kubų per metus parduodama, o ir tos kokybė prasta – vis džiūsta, nespėja užaugti iki komercinės vertės.

Niekas šių vertingų medžių nesodina, kol liga ne visiškai atsitraukusi. „Vaikščiodamas po mišką keletą jaunų uosiukų jau mačiau. Reikės stebėti. Gal nesusirgs. Jeigu augs sveiki, bus galima ir apie bandomuosius sodinimus pagalvoti“, – svarsto Ukmergės miškų urėdas Vygantas Kraujalis.

Apskritai jei ne rąstai, dar bent kiek palaikantys Lietuvos urėdijų gyvybę, miškininkams šiemet būtų visiškai striuka. Pastarosios žiemos buvo palyginti šiltos, todėl susikaupė malkų atsargų. Nelabai kas į jas žiūri ir šią prasidėjusią žiemą, todėl spalį malkos buvo 25–30 proc. pigesnės nei prieš metus, o šis nepaliaujamas kainos kritimas prasidėjo jau balandį, vos pasibaigus šildymo sezonui.

Medienos kompanijos „Timbex“ komercijos direktorius Rytis Kuliešis atkreipia dėmesį, kad kol malkų sandėliai perpildyti, nelabai yra reikalo kirsti ir rąstinę medieną, juolab kad miškuose drėgna, sunku privažiuoti. Bent privatūs miškų savininkai niekur neskuba, kai netenkina nei dabartinės medienos kainos, nei darbų sąlygos.

Laukimo atmosfera privačiose valdose yra palankesnė urėdijoms, nes jų vienintelis pajamų šaltinis yra mediena. Urėdijos palyginti palankiomis sąlygomis užpildo privatininkų padarytą spragą – nors medienos pramonė ir neklesti, tačiau žaliavos jai vis tiek reikia, todėl rąstai ir nepinga. Spalį jie buvo vidutiniškai 3–5 proc. brangesni nei prieš metus, bet ir dabartinės kainos nė iš tolo neprimena buvusių dar 2010-aisiais. Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas su gailesčiu prisimena dar tuos nesenus laikus, kai kubas visų sortimentų medienos kainavo vidutiniškai 160 litų, o ne 130, kaip dabar. Šiemet labiau pabrangę tik eglių ir pušų rąstai. Už jų kubinį metrą dabar mokama maždaug 10 litų daugiau nei prieš metus.

Tačiau visiškai nepatenkinama popiermedžių rinka. Miškininkų teigimu, celiuliozės gamybai tinkamos medienos ateitis neprognozuojama, nes Lietuvoje celiuliozės pramonės nėra, baltarusiai mediena apsirūpina patys, o skandinavai daugiausia vežasi iš Rusijos.

Skandinavai, kaip teigiama, į Lietuvos miškus žvelgia kaip į savo daržą: perka tada, kai jiems reikia. Jie turi visas struktūras, suderintą logistiką, todėl prireikus gali padidinti kainą ir viską išsivežti. Taigi Lietuvoje neįmanoma prognozuoti popiermedžių kainų tendencijų, nes jas lemia kaimynų įgeidžiai ir planai, kurių jie žaliavos tiekėjams, be abejo, neatskleidžia.

Popiermedžių rinką Lietuvoje sunkina ir aplinkybė, kad skandinavai dalį celiuliozės gamybos iškelia į Pietų Ameriką, kur pigi darbo jėga ir neaprėpiami žaliavos plotai. Ne veltui Amazonė pasaulio plaučiais vadinama.

Vakarų Europos medienos perdirbimo įmonėms žaliavos lyg ir nereikėtų, nes stoja statybos. Kur statybos – ten ir mediena: statybinė medžiaga, baldai. Taigi medienos paklausa mažėja.

Mediena laikoma ekonomikos indikatoriumi, nes ji yra tiesiogiai susijusi su statybomis. O kur nauji būstai, ten ir įkurtuvės, joms visada ir baldai reikalingi. Nederėtų užmiršti ir to, kad, kylant ekonomikai, aktyvėja prekyba, o prekėms gabenti nuolat reikia europadėklų. Kai neaiškios ekonomikos perspektyvos, nežinia ko tikėtis ir medienos rinkai. Kol padėtis Europoje nėra aiški, miškininkų žvilgsniai nukreipti į Šiaurės Afriką. Pasibaigus visoms revoliucijoms, ten turėtų aktyvėti statybų sektorius. O malkų kainoms Lietuvoje, kaip manoma, teks pabūti žemumoje bent iki kitų metų rugpjūčio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

S. Skvernelis dėl Baltijos šalių SGD susitarimo toliau laukia Latvijos sprendimo (24)

Latvijos ministrų kabinetui nepriėmus sprendimo, ar pritars Baltijos šalių susitarimui dėl...

„Litesko“ siūlys grąžinti Alytui šilumos ūkį, reikalaus 9 mln. eurų kompensacijos (3)

Besitęsiant ginčui teisme dėl išankstinio Alytaus šilumos ūkio grąžinimo miestui, Prancūzijos...

Astravo AE antrojo reaktoriaus korpuso sulauks rugsėjį (4)

Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo reaktoriaus korpusas į jėgainės statybos aikštelę...

Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl kainų kėlimo (1)

Iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiai „Vilniaus energijai“ teisme nepavyko panaikinti Kainų...

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet papildyta S. Skvernelio komentaru (59)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (324)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (82)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (89)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (8)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (203)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Tikroji elegancija: grožio konkurse pristatytas įspūdingas koncepcinis „Mercedes-Maybach“ (17)

Į šia savaitę Kalifornijos valstijoje vykusį dailiausių transporto priemonių konkursą „...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (22)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...

Baltijos kelio metinių proga į Vilnių dviračiais atmynė svečiai iš Švedijos (1)

Dešimt tarptautinės telekomunikacijų bendrovės vadovų trečiadienį baigia tris dienas trukusį...