Nors teoriškai prognozuojamas kainų mažėjimas dėl elektros tiekimo iš pigesnės zonos – Švedijos, – svarbu nepamiršti ir kitų esminių kainas lemiančių veiksnių rinkoje, kurie ir toliau turės įtakos kainų prognozėms.
Štai praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvos „Nord Pool Spot“ kainų zonoje augo 13 proc., tačiau tokių svyravimų verslas gali ir išvengti.
Tad kas iš tikrųjų pasikeis pradėjus veikti jungtims ir kodėl verslas turėtų vadovautis savo galva, vertinant, kur ir kaip efektyviausia pirkti elektrą?
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvos „Nord Pool Spot“ zonoje smarkiai augo. Per savaitę jos svyravimai buvo nuo 21,10 iki 200,11 Eur/MWh, o vidutinė rinkos kaina „Nord Pool Spot“ Lietuvos kainų zonoje siekė beveik 73,34Eur/MWh.
Atitinkamai verslui, perkančiam elektrą ne fiksuota, o kintama rinkos kaina, pridėjus visas galutinės kainos dedamąsias ir paskaičiavus pagal įmonės vartojimo profilį, elektra kainavo vidutiniškai 90 Eur/MWh. Tuo tarpu įmonės, pasirinkusios fiksuotos kainos sutartis, už elektrą mokėjo per pusę mažiau.
Taigi įmonės, pasirinkusios kintančią kainą, žaidžia ruletę – kasdien ją suka ir nekantriai laukia, kokia gi kaina išsisuks, tad gyvena nežinomybėje ir prisiima visą svyravimų riziką.
Taip buvo ir praėjusią savaitę – verslas, perkantis elektrą rinkos kaina, pralošė, nes mokėjo 1,9 karto daugiau. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai rinkos kaina būna kur kas mažesnė, tačiau tokie svyravimai neleidžia planuoti išlaidų, visą riziką prisiima klientas, o ne tiekėjas.
Ar elektra tikrai atpigs?
Svarbu nepamiršti, kad situacija rinkoje nuolat kinta. Kabelis iš Švedijos į Lietuvą – techninis pasikeitimas rinkoje, dėl kurio prognozuojamas kainų mažėjimas. Kitaip tariant – kainų kartelė nuleidžiama šiek tiek žemiau, bet visos kitos tendencijos išlieka.
Taigi elektros kaina mūsų šalies vartotojams gali nesumažėti taip smarkiai, kaip tikimasi. Kodėl? Kainas lems įvairūs rinkos veiksniai: gamyba, pasiūla, paklausa ir kt. Tai reiškia, kad sumažėjus elektros pasiūlai Skandinavijos šalyse, kainos augs ir jose, ir Lietuvoje. Taip pat negalime pamiršti ir techninių trikdžių, kurių kartais neišvengiamai pasitaiko.
Atsargią kainų mažėjimo prognozę lemia ir situacija, stebima Lenkijoje. Rytiniuose kaimyninės šalies regionuose gamybos pajėgumai yra silpni, todėl čia palyginti dažnai juntamas elektros energijos deficitas.
Be to, elektra Lenkijoje kainuoja daugiau nei Švedijoje, o finansinių produktų rinkoje matyti, kad kainos 2016 m. Lenkijoje prognozuojamos aukštesnės nei Lietuvoje. Todėl neatmetama tikimybė, kad elektra iš Švedijos per Lietuvą dažnai tekės į Lenkiją, ypač dienos metu. Dėl šios priežasties kainos Lietuvoje, tikėtina, taip smarkiai gali nemažėti ir netgi gali išaugti.
Tiesa, atidarius „LitPol Link“ teks susidurti ir su apribojimais dėl įvairių Lenkijos rytuose įgyvendinamų projektų. Iki pat 2020-ųjų vyksiantys darbai gali lemti tai, kad elektros energija minėta jungtimi kartais gali netekėti nė į vieną pusę.
Visgi vėliau sklandžiai pradėjusi veikti „LitPol Link“ jungtis suteiks galimybę Šiaurės šalims sugeneruojamos elektros energijos perteklių per Lietuvą eksportuoti į Lenkiją. Tad Lietuva taps pigesnės elektros energijos tranzito valstybe. Tai reiškia, kad minėta jungtis daugiau finansinės naudos gali atnešti būtent Lenkijos, o ne mūsų šalies vartotojams.
Kaip elgtis verslui?
Elektros energijos pardavimo kaina visada skaičiuojama ateičiai – kiek kainuoja pagaminti bei importuoti elektros energiją tuo laikotarpiu, kai vartotojas ją vartos.
Tačiau jau dabar elektros tiekėjai siūlo rinktis fiksuotos kainos sutartis verslui, atsižvelgiant į tikėtinas prognozes, kad elektra gali pigti dėl jungčių ir, žinoma, paprastai kainas lemiantį potvynių sezoną pavasarį.
Kintantis kainos modelis, kaip jau aptarėme, yra rizikingesnis. Įmonėms dažnai pateikiama bazinė biržos kaina, kuri nėra paskaičiuota pagal vartojimo tendencijas. Tačiau renkantis šį modelį į galutinę kainą visada papildomai įskaičiuojama ir marža.
Mažesniems klientams, kurie didžiąją dalį elektros suvartoja dieną, norint tiksliau apskaičiuoti kintamą kainą, reiktų padidinti vidutinę bazinę biržos kainą 10-15 proc. Bet kuriuo atveju tai reiškia, kad klientas prisiima visą kainų pokyčių riziką – net jei pavasarinės tendencijos nebus tokios, kokių tikimasi, ar kaina, pradėjus eksploatuoti jungtis, nesumažės. O dauguma tiekėjų, naudodamiesi situacija, tokią riziką šiuo metu ir permeta klientams.
Taigi vertinant visas prognozes, ieškantiems stabilumo patariama rinktis fiksuotos kainos sutartis su tiekėjais – taip išlošiama bene dvigubai.
Vienu atveju kaina, kuri sudaryta atsižvelgiant į pozityviausias prognozes, bus paskirstyta stabiliai per ilgą laikotarpį, tad nereikės sukti galvos dėl skirtingų sąskaitų, o kitu atveju – jeigu prognozė pasikeistų ir kaina augtų, augimo pokyčių pasirinkusieji tokias sutartis nepajustų, mat kaina išliktų tokia, kaip nustatyta sutartyje.
