Teigiama, kad tuomet Lietuvos vartotojai sutaupys dešimtis milijonų litų. Už taršos leidimus atsakinga Aplinkos ministerija sutikti neskuba.
Europos Sąjunga kiekvienai narei suteikia tam tikrą kiekį taršos leidimų, kuris paskirstomas tarp šalies įmonių. Jei teršėjas visų leidimų neišnaudoja, juos gali parduoti, o tie, kurių teršimas pranoksta prognozes, – priversti leidimus pirkti.
Tarp tokių atsidūrė ir Elektrėnuose esanti Lietuvos elektrinė.
Paskutinį kartą Europos Sąjungoje taršos leidimai paskirstyti 2006-aisiais, kai dar nebuvo uždaryta Ignalinos atominė, o Elektrėnų jėgainė veikė kur kas mažesniais pajėgumais nei dabar.
Elektrinės apsukoms gerokai išaugus, penkeriems metams skirtų leidimų ėmė trūkti dar užpernai. Todėl įmonė bus priversta taršos leidimus pirkti, kurių vienas šiuo metu kainuoja apie 50 litų.
„2010 metais, pagal mūsų išmetimus, reikėjo 1,1 mln. leidimų – tai gerokai daugiau nei mums suteikta. Mes kasmet gauname po 546 tūkst. apyvartinių taršos leidimų, reiškia, 2010 metais mums trūksta 600 tūkst. leidimų“, – sako Rolandas Jankauskas, Lietuvos elektrinės vyriausiasis finansininkas.
Dar prieš leidimų skirstymą Lietuva bandė įtikinti, kad Europos Komisija neskyrė pakankamai leidimų, tačiau į tai neatsižvelgta. Dėl to bylinėjamasi pirmajame Europos Bendrijos teisme.
O kol vyksta procesas, taršos leidimams pirkti planuojamos leisti sumos gula ant vartotojų pečių. Mat dėl leidimams pirkti išleidžiamų sumų elektrinėje pagaminta kilovatvalandė pabrangsta pusantro cento. Tai maždaug penktadaliu cento didina kainą, kurią moka visi šalies varotojai.
Tiesa, Letuvos elektrinė siūlo išeitį, kuri galėtų leisti kainų nekelti. Be jau išdalintų leidimų Lietuva turi nepaskirstytą leidimų rezervą, iš kurio leidimai skirstomi naujai atsiradusiems arba praplėstiems įmonių pajėgumams. Čia sukaupta keli milijonai leidimų.
„Reikėtų trūkstamus leidimus paskirti Lietuvos elektrinei iš rezervo. Pagal mūsų prognozes Lietuvos elektrinei iki 2012 metų pabaigos trūksta 1,6 mln. taršos leidimų. Jeigu mes tokį kiekį gautume, tai labai pesimistiškai galima pasakyti, kad 100 mln. litų lieka vartotojams, o šiaip galbūt ir daugiau“, – sakė R. Jankauskas.
Anot Lietuvos elektrinės, kad leidimai būtų skirti, tiesiog reikėtų pakeisti Aplinkos ir Ūkio ministerijų patvirtintą ir su Europos Komisija suderintą leidimų tvarką. Tačiau Aplinkos ministerija vykdyti prašymo neskuba.
Anot aplinkos viceministro, dar ankstesniuose leidimų dalybos etapuose Lietuvos elektrinė turėjo 5 mln. leidimų perteklių, kurį pardavė ir gavo keliasdešimt milijonų litų pajamų.
Pasak Aplinkos ministerijos, tos lėšos nebuvo panaudotos elektrinės taršai reikšmingai sumažinti. Tuo metu kitos šalies įmonės į tai investavo.
„Mes tokį prašymą vertiname kaip spaudimą, nes kiekviena įmonė siekia gauti palankesnes sąlygas. Teoriškai tai įmanoma, bet ar tai teisinga kitų įmonių atžvilgiu, kurios turėdamos leidimus, investavo į švaresnę aplinkosaugą, taip pat įmonių, kurios pardavusios leidimą, investavo į kitas priemones, neturinčias nieko bendro su aplinkosauga“, – svarsto aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis.
Tačiau Lietuvos elektrinė aiškina, kad už parduotus leidimus gauti 70 milijonų buvo investuoti į dūmų filtrus, valdymų sistemas ir kitas priemones, kurios šiek tiek mažina taršą.
Tiesa, labiausiai taršą galintis sumažinti naujasis Elektrėnų jėgainės blokas iki šiol nebaigtas. Nepaisant to, elektrinė tikisi geranoriško Aplinkos ministerijos požiūrio.
