Baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, kai akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ teikė duomenis Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, išnagrinėjusi teisėja Virginija Liudvinavičienė paskelbė, kad prokurorams nepavyko surinkti įrodymų, pagal kuriuos būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Kaltinamieji išteisinti, nes nebuvo nustatyta, kad jie padarė veikas, turinčias nusikaltimo požymių.
Teismas nutarė išteisinti ne tik bendrovę „Lietuvos dujos“ (kaip juridinį asmenį), bet ir tris jos darbuotojus – išteisinamąjį nuosprendį išgirdo sukčiavimu kaltintas generalinio direktoriaus pavaduotojas, komercijos direktorius Joachimas Hockertzas, Tiekimo departamento Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys ir šio skyriaus vyresnioji vadybininkė Dangyra Valaikaitė.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teismui perduotoje byloje bandė įrodyti, kad kaltinamieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir, klastodami dokumentus, apgaule „Lietuvos dujų“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, dėl ko gamtinių dujų buitiniai vartotojai – fiziniai asmenys 2011–2013 m. galimai patyrė 2,957 mln. Lt žalą.
Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad kaltinimai buvo grindžiami Valstybės kontrolės išvada bei M. Kirslio ir D. Valaikaitės slapta užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. Jų metu užfiksuota, kaip jie kalba apie „makles“, siūlo „prichimičyti“, nustatant veiklos sąnaudų prognozės derinimą.
„Nu nepatinka man tos maklės“, - sakė D. Valaikaitė, kurią M. Kirslys patikino, kad tai visai ne „maklės“.
Teismo teigimu, 2012 m. pabaigoje užfiksuotas telefoninis pokalbis „atskleidžia galimai ne itin sąžiningai, skrupulingai suskaičiuotą tarifą, planavimą, norą parodyti kuo didesnį tarifo dydį.“
Tačiau, kaip pabrėžė teisėja, „Lietuvos dujų“ darbuotojai buvo kaltinami dėl tarifo padidinimo nuo 2011 m., o telefonu kaltinamieji derino kainas 2013 m.
Teismo nuomone, nėra duomenų, jog buitiniai vartotojai patyrė žalą.
Aiškindama išteisinamojo nuosprendžio motyvus teisėja taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje nuo 2011 m. gamtinių dujų kainos yra nereguliuojamos, tačiau jos yra prižiūrimos, o jas prižiūrinti Valstybinė kainų ir energetikos komisija nenustatė, kad kainos nepagrįstai būtų padidintos.
„Visą laiką kainas prižiūrėjo Valstybinė kainų ir energetikos komisija, jai suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga tai daryti, todėl kaltinimas dėl neteisingų kainų nustatymo, teismo vertinimu, tikrai neteisingas“, - pažymėjo teisėja.
Anot jos, nenustačius, kad kainos nustatytos neteisingai, nėra pagrindo svarstyti klausimo apie tarifų pagrįstumą.
Teisėjos teigimu, Valstybės kontrolės, atlikusios patikrinimą, rėmėsi dviem prognozėmis – viena buvo Biudžeto, o kita – Kainodaros skyriaus.
„Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad būtent Biudžeto skyriaus prognozė galėtų būti tikslingesnė, nei Kainodaros skyriaus, – sakė teisėja. – Biudžeto skyriaus darbuotojos nurodė, kad sudarydamos prognozę jos rizikų nevertino, tai privaloma įvertinti Kainodaros skyriui. Teismas negali pasakyti, kad Biudžeto skyriaus prognozė yra geresnė vien dėl to, kad tiekimo veiklos sąnaudos suprognozuotos mažesnės.“
„Teismas atkreipė didžiulį dėmesį, kad tiek iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., tiek dabartinis reglamentavimas suteikia galimybę ūkio subjektui – „Lietuvos dujoms“ – nustatyti kainas pačiai, laviruoti nustatant kainas, jeigu jos neviršija viršutinės kainų nustatytos ribos, kurią nustato Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija, todėl, teismo vertinimu, negalima kaltinti asmenis nusikalstamos veikos padarymu, kai tos ataskaitos, teikiamos komisijai, buvo patikrintos kompetetingos institucijos pareigūnų“, – pažymėjo teisėja V. Liudvinavičienė.
Prokuroras: teismas netinkamai vertino įrodymus
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Ugnius Vyčinas po nuosprendžio paskelbimo neslėpė, kad jį skųs Vilniaus apygardos teismui.
„Iš tikrųjų abejoju pagrįstumu, manyčiau, šioje byloje turėtų pasisakyti aukštesnės, apeliacinės instancijos teismas, – sakė prokuroras. – Manau, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Buvo užfiksuoti pokalbiai tarp kaltinamųjų, jie kainų skaičiavimą patys įvardina kaip „iš lempos“, „prichymičytus“, – tai vienas iš įrodymų, įrodančių, kad kainos buitiniams vartotojams buvo nustatytos neteisingai.“
„Lietuvos dujų“ darbuotojai: galėjome uždirbti kiek tik norėjome
Išteisinamąjį nuosprendį išgirdę „Lietuvos dujų“ darbuotojai žurnalistams neslėpė, kad būtent tokio teismo verdikto ir tikėjosi.
„Ranką pridėjęs prie širdies žinau, kad esu nekaltas – tai, ką mes darėme, atlikome viską sąžiningai, klausimų man nekilo, tik sugaišti du metai, bylinėjimasis, galų gale mesti kaltinimai – tai yra skaudu“, – sakė Tiekimo departamento Kainodaros skyriaus viršininkas M. Kirslys.
Jis piktinosi, kad pareigūnai klausėsi pokalbių tuo metu, kai šis gulėjo ligoninėje. „Tai – tik pokalbiai, aš gulėjau po operacijos, po pilnos narkozės, aš tikrai telefonu negalėjau paaiškinti, kokį skaičių reikia žiūrėti“, – sakė M. Kirslys.
Tuo metu „Lietuvos dujų“ komercijos direktorius J. Hockertzas sakė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio kainos visiems vartotojams yra nereguliuojamos. „Tai reiškia, kad valstybė nereguliuoja nei šio verslo pelno, nei pajamų – ji tik nenustato, kokias pajamas įmonė gali patirti vykdydama tokią veiklą, – sakė jis. – Valstybės kontrolės darbuotojos teisme labai aiškiai pasakė, kad „Lietuvos dujos“ galėjo uždirbti kiek tik nori, todėl teigti, kad nepagrįstai gavome pajamas... Kaip galima gauti pajamas, jeigu jų dydis yra neribotas? Kaip galima greitkelyje viršyti greitį, jeigu nėra greičio limito. Noriu pasakyti, kad ne tik nėra nusikaltimo, bet ir tokio nusikaltimo neįmanoma padaryti.“
„Lietuvos dujos“ sutartis yra sudariusi su daugiau kaip 540 tūkst. fizinių asmenų.
Kaltinimas „Lietuvos dujoms“ buvo grindžiamas buitiniams vartotojams taikomu pastoviosios dalies mokesčiu.
„Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Hockertzas yra sakęs, kad kaltinimuose apie kintamąją kainą visiškai nekalbama, todėl esą negalima kalbėti ir apie dujų kainų lygį. Anot jo, kaltinimus dėl dokumentų klastojimo ir galimo sukčiavimo prokurorai grindė tik prognozėmis.
Tuo metu M. Kirslys teigė, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta.
„Kito sprendimo, kaip išteisinimo, mes šioje byloje nematome – mes dėjome visas pastangas vartotojams 2011-2013 m. padaryti mažesnę kainą, o rezultate dėl vienos mažytės kainos dalies šiandien tenka aiškintis, – dar prieš nuosprendžio paskelbimą teigė jis. – Tai yra graudu ir skaudu.“
Anot jo, 2011 m. Lietuvai priėmus trečiąjį energetikos paketą bendrovei buvo suteikta laisvė nustatyti gamtinių dujų kainas ir dėl to negalima gauti daugiau ar mažiau pajamų.
„Aš tikrai nieko negavau ir ką galima kalbėti apie kažkokius 3 mln. Lt, ką kalba prokuroras, manau, teismas yra objektyvus ir įrodys bei patvirtins mūsų žodžių teisėtumą“, – pažymėjo M. Kirslys.
Jis teigė, kad buitinių vartotojų tarifą sudaro septynios dalys, viena iš jų yra dujų tiekimo kaina, dėl kurios ir buvo pateikti kaltinimai.
