„Šie „Gazprom“ įsipareigojimai neužtikrina, kad Lietuvos įmonės dujas galės pirkti laisvai ir už sąžiningą kainą, nes rinkos situacija yra labai pasikeitusi. Konkurencingą kainą, kartu ir energetinį saugumą šiandien mums užtikrina suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, tapęs alternatyva rusiškoms dujoms. Antra, šie įsipareigojimai nekompensuoja ir neatlygina tos milijardinės žalos, kurią Lietuvos ir viso regiono vartotojai praeityje patyrė dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopoline padėtimi“, - pranešime spaudai sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Pasak jo, Lietuvai svarbūs „Gazprom“ įsipareigojimai, susiję su dujų mainais ir galimybe keisti dujų pristatymo vietas, persiderėti dėl kainų, tačiau jie beveik nepritaikomi dėl gausybės papildomų sąlygų, kurias pateikė Rusijos koncernas.
Pavyzdžiui, „Gazprom“ įsipareigoja persiderėti dėl dujų kainos, jeigu ji skirtųsi nuo Vakarų Europos kainų, tačiau tik su ilgalaikes sutartis (ilgesnius nei 4 metų) turinčiais klientais, be to, tik su dabartiniais, o ne naujais klientais, o kainas būtų galima peržiūrėti tik kas dvejus metus. Be to, numatyti nepagrįstai ilgi derybų dėl sutarčių keitimo terminai, paliekant daug erdvės „Gazprom“ šiuos procesus dar ilgiau vilkinti.
Energetikos ministerijos teigimu, įsipareigojimas dėl kainų peržiūrėjimo Lietuvai neaktualus, nes Lietuvos įmonės neturi nė vienos ilgalaikės sutarties su „Gazprom“, o trumpalaikėms šios sąlygos nebūtų taikomos.
Pagal dabartinius siūlymus, Lietuvai svarbūs dujų mainų sandoriai ir galimybės keisti dujų pristatymo taškus taip pat būtų leidžiami tik su išlygomis – kai klientas kreipiasi ne vėliau nei prieš pusmetį, turi ilgesnį nei dvejų metų kontraktą su „Gazprom“ ir nori nukreipti didelius dujų kiekius. Be to, „Gazprom“ įsipareigotų nustatyti tik 5 dujų pristatymo taškus Europoje, taip toliau palikdamas dirbtines kliūtis dujų prekybai.
Taip pat siekiama nustatyti nepagrįstai didelius aptarnavimo mokesčius už dujų mainų sandorius, dėl ko tokios dujos taptų tiesiog nekonkurencingos, nurodo ministerija.
„Visi šie apribojimai reiškia tai, kad „Gazprom“ įsipareigojimai būtų popieriniai, nes jų praktikoje iš esmės būtų neįmanoma pritaikyti. Taigi, ir realios naudos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams nebūtų. Tuo tarpu „Gazprom“ tai galėtų išnaudoti kaip savo reputacijos gerinimo instrumentą. Manome, kad EK turi reikalauti, kad būtų atsisakyta visų nepagrįstų ir perteklinių sąlygų ir atsižvelgta į šiandieninę rinką, kuri iš esmės pagrįsta trumpalaikiais kontraktais“, – pranešime tvirtino Ž.Vaičiūnas.
Energetikos ministerija pasiūlė EK išplėsti „Gazprom“ įsipareigojimus bei atsisakyti perteklinių sąlygų, pavyzdžiui, „Gazprom“ turėtų automatiškai peržiūrėti sutarčių kainas, atsižvelgiant į jų svyravimus Vakarų Europos dujų prekybos vietose. Dėl geografinės padėties „Gazprom“ dujų transportavimo kaštai į Lietuvą yra mažesni nei į Vakarų Europą, todėl atitinkama dalimi turėtų būti mažinama ir Lietuvai tiekiamų dujų kaina.
Taip pat siūloma įpareigoti „Gazprom“ sudaryti sąlygas keisti dujų pristatymo vietą į bet kurį tašką Europoje, kur dujas tiekia „Gazprom“. Tai privalo būti taikoma ne tik ilgalaikiams, bet ir trumpalaikiams kontraktams.
„Gazprom“ įsipareigojimai, kurie, anot EK, leistų laisvai tiekti dujas Baltijos šalims ir kartu užtikrintų konkurencingas kainas, pateikti, siekiant užbaigti Lietuvos iniciatyva EK pradėtą ir jau penkerius metus trunkantį antimonopolinį tyrimą prieš „Gazprom“.
Jeigu „Gazprom“ pavyktų suderinti savo pateiktus įsipareigojimus su EK, vėliau jie taptų teisiškai privalomi, o Rusijos dujų kompanijai pavyktų išvengti iki 8 mlrd. eurų gręsiančios baudos už piktnaudžiavimą monopoline padėtimi Europos Sąjungos dujų rinkose. Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį. Tačiau dabar siūlomi „Gazprom“ įsipareigojimai nesudaro galimybių Lietuvai kompensuoti šiuos didelius praradimus.
„Jeigu EK neatsižvelgs į mūsų pasiūlymus dėl įsipareigojimų sustiprinimo, tai nematome jokio kito kelio, kaip tik EK prievolę skirti „Gazprom“ baudą“, - pažymėjo Ž.Vaičiūnas.
Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoje pradėjo 2012 metais. Tyrimas pradėtas dėl galimų pažeidimų aštuoniose šalyse. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.