Lenkija keičia nuomonę dėl „LitPol Link“ antrosios jungties

 (32)
Statydama pirmąją elektros jungtį „LitPol Link“, Lenkija susidūrė su tokiais dideliais sunkumais, kad panašios antros jungties statyti nebenori, skelbia biznesalert.pl, cituodamas Lenkijos elektros perdavimo operatorės vadovą Eryką Klossowskį.
Excursion to "Litgrid"
© DELFI / Karolina Pansevič

Lenkija Baltijos šalims siūlo alternatyvą – ne žemyninę, o jūrinę jungtį. Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas tikina, kad tokie pokyčiai yra svarstytini, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui jie neturėtų.

„LitPol Link1“ statybos buvo didelis iššūkis pirmiausia dėl linijos tiesimo per Mozūrus ir Suvalkiją gamtinių ir ekologinių aspektų. Tai buvo labai sudėtinga, todėl būtų sunku įsivaizduoti antros jungties tiesimą toje pačioje vietoje“, – sako Lenkijos elektros perdavimo operatorės PSE generalinis direktorius E. Klossowskis.

Pasak jo, dar viena šalia esanti jungtis reikšmingai nepadidins sistemų sinchronizavimo saugumo, tačiau sukels daugiau problemų investiciniame projekto etape.

„Mūsų rinkos tyrimas neįrodo jokių reikšmingų idėjos statyti žemyninę jungtį pranašumų“, – teigia Lenkijos PSE vadovas.

Siūlo žemyninę jungtį pakeisti jūrine

Antroji elektros jungtis su Lenkija buvo planuojama nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos. Tačiau dabar Lenkijos PSE siūlo alternatyvą – jūrinę jungtį nuo Vladislavovo iki Klaipėdos.

Pasak E. Klossowskio, šis pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“. Jo teigimu, apie techninius tokios jungties parametrus kol kas nieko nežinoma, tačiau aišku tai, kad Baltijos šalių sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos sistemomis atveju gali prireikti papildomos atsarginės jungties.

Nors kai kuriems energetikos ekspertams alternatyva – jūrinė jungtis – kelia abejonių, tiek Lenkijos, tiek Lietuvos atstovai sako, kad tai vienodai saugu, o tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.

„Povandeninis ryšys saugos požiūriu yra lygiavertis žemyniniam, tačiau nesukelia papildomų problemų, kurias sukelia žemyninės jungties tiesimo ypatumai“, – kalba E. Klossowsis.

Savo ruožtu „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas sako, kad Lenkijos PSE siūloma jūrinė Lietuvos-Lenkijos jungtis galėtų būti svarstoma kaip alternatyva užtikrinti geresniems elektros mainams tarp Lenkijos ir Lietuvos bei visų Baltijos šalių.

„Tiesioginės įtakos elektros sistemų sinchronizacijos projektui ji neturėtų.

Tokios jungties poreikį ir sprendimą dėl tokio projekto įgyvendinimo galėtų padiktuoti augantis Baltijos šalių elektros poreikis ir būsimojo projekto kaštų ir naudų analizė. Atliekant projekto galimybių analizę, kartu reiktų išnagrinėti ir jūrinių vėjo parkų prijungimo prie tokios jūrinės jungties galimybes“, – LRT.lt sako jis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys (85)

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys.

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus mirtinus incidentus Astravo AE (128)

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus žmonių mirtimi pasibaigusius incidentus Astravo atominės elektrinės (AE) statybos aikštelėje.

Prieš kitos savaitės OPEC susitikimą nafta laikosi netoli 50 dolerių

Naftos kainos penktadienį laikėsi mažai pakitusios prieš kitą savaitę laukiantį Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimą, skelbia „Reuters“.

G. Landsbergis: lengvatinis PVM tarifas šildymui turi būti 9 proc. (82)

Susitarimą su valdančiaisiais „valstiečiais“ dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui sugrąžinimo sudaręs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad lengvatinis tarifas turėtų siekti 9 procentus.

V. Šapoka: „Lietuvos energija“ perrašo energetikos istoriją (15)

„Lietuvos energija“ per ketverius veiklos metus ne tik sėkmingai pertvarkė ir išgrynino grupės veiklas, bet ir užtikrino svarią grąžą Lietuvos valstybei. Tai ketvirtadienį pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka darbą baigusiai „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybai. Joje dirbo Šarūnas Kliokys, Antanas Danys, Dr. Virginijus Lepeška, Agnė Bagočiutė, Rasa Noreikienė ir Tomas Garasimavičius.