Kodėl termošoko metu svarbu atsukti čiaupą

 (39)
Nuo praėjusios savaitės Vilniuje vykdoma terminė dezinfekcija, kurios metu gyventojų prašoma penkioms minutėms atsukti visus namie esančius karšto vandens čiaupus. To reikia tam, kad legionelės būtų išnaikintos ne tik namo vamzdyne, bet ir vandens naudojimo taškuose.
© Shutterstock

Kovo 15 dieną Ekstremalių situacijų komisija nusprendė visuose sostinės pastatuose atlikti vadinamuosius termošokus. Tai padaryti nutarta po to, kai Vilniuje nuo legioneliozės mirė trys žmonės.

Komisija nusprendė, kad kovo 16–23 dienomis Vilniuje turi būti atliekami termošokai. Gyventojai jau turėjo pastebėti pakilusią į namus tiekiamo vandens temperatūrą, o pastatų prižiūrėtojai turėjo juos informuoti apie tai, kada tiksliai profilaktinės priemonės bus vykdomos.

Suabejojo veiksmingumu

Pastarosiomis dienomis savo namo skelbimų lentoje gyventojai turėjo pamatyti pranešimą, kuriame nurodoma, kuriuo metu jų name bus atliekamas termošokas.

Jame taip pat turėtų būti nurodyta valanda, kada gyventojų prašoma vidutiniškai stipriai atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus ir palikti vandenį bėgti 5 minutes.

Tokia tvarka suabejojo į DELFI kreipęsis energetikos mokslų daktaras Romanas Savickas. Jis pateikė pavyzdį, kai pastate paaukštinta temperatūra laikoma nuo 8 iki 18 val., o gyventojams vandenį nuleisti liepta 18 val., t.y. jau po termošoko.

„Termošoko metu temperatūra yra greitai „žudanti“ legioneles, todėl tam ir pakeliama temperatūra, kad vamzdynuose jos žūtų, o kad žūtų dušo galvutėje reikia ir per ją praleisti tą aukštos temperatūros vandenį ir tuomet ir galvutėje jos žus. Priešingu atveju visos legionelės lieka vamzdyje nuo cirkuliacinio stovo iki dušo galvutės, nes ten temperatūra nebuvo užkelta“, – aiškino jis.

Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento vedėja Asta Razmienė patikino, kad termošokas bus veiksmingas, jei tik gyventojai laikysis instrukcijų.

„Termošokas apima dvi fazes: pirma, kai visoje pastato sistemoje (stovuose) palaikoma iki 66 laipsnių pakelta temperatūra ir antra fazė – kai gyventojai nuleidžia 66 laipsnių vandenį“, – kalbėjo ji.

A. Razmienė pridūrė, kad nors nėra technikė, bet karšto vandens sistemų prižiūrėtojais jai teigė, kad karšto vandens temperatūrai sumažinti nuo 66 iki palaikomų 50–55 laipsnių, reikia laiko.

„Todėl manau, kad R. Savicko nuogąstavimas, kad gyventojai nespės nukenksminti čiaupų yra kiek perdėtas“, – apibendrino ji.

Dar viena priemonė

Gyventojų laiptinėse iškabintuose pranešimuose taip pat turėtų būti nurodoma, kad po termošoko reikia nuimti dušų ir čiaupų galvutes, mechaniškai nuvalyti nuosėdas ir pamerkti į specialią dušo galvutėms dezinfekuoti skirtą priemonę.

Taip galima užsitikrinti, kad legionelės vandens naudojimo taškuose būtų išnaikintos.

DELFI primena, kad Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą.

„Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau. Papildoma šiluma, kuri bus sunaudota kaitinant vandenį daugiau negu įprastai, atsispindės sąskaitose už šilumą, ne už karštą vandenį, nes tai užfiksuos įvadiniai namo šilumos skaitikliai“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Kaip naujienų agentūrai ELTA sakė Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos instituto, patogeninės mikrobiologijos ir molekulinės epidemiologijos skyriaus vadovas Povilas Kavaliauskas, legionelės natūraliai gyvena vėsaus, gėlo vandens sistemose, turinčiose biolognių medžiagų.

„Rizikos grupei priskiriamos stovinčio vandens sistemos, sudarančios palankias sąlygas vamzdynų kolonizacijai mikroorganizmų bioplėvelėmis. Ant vamzdžių sienelių susiformuoja vadinamosios bioplėvelės, kurios yra labai palanki terpė, apsauganti legioneles nuo aplinkos poveikio, taip pat ir nuo karšto vandens. Į vandens sistemas legionelės atkeliauja su bendru šalto vandens tiekimu“, – pasakojo jis.

Kas yra legioneliozė ir kaip ji plinta

Kaip nurodo NVSC, legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia Legionella bakterijos. Šiai ligai būdingos dvi formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Žmonių imlumas šiai ligai nėra didelis. Lietuvoje šiais metais užregistruoti trys legionierių ligos atvejai. Pernai legioneliozė diagnozuota 11 šalies gyventojų. Dažniausiai šia liga suserga silpno imuniteto asmenys, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis.

Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta.

Legionella bakterijos plinta per vandens dulksną (aerozolius), dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos. Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina.

Legionella bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla per 60 laipsnių, tačiau jeigu karšto vandens sistema yra užteršta apnašomis, temperatūrą reikėtų pakelti iki 65 laipsnių.

Legionelioze galima užsikrėsti įkvėpus bakterijomis užteršto vandens aerozolio. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Liga taip pat neplinta iš vieno namo į kitą.

Kuo ilgesnė ir techniškai sudėtingesnė vandentiekio sistema, tuo didesnė rizika Legionella bakterijų atsiradimui. Šios ligos yra visai nesudėtinga išvengti, jei nuolat palaikysime šaltą vandenį šaltu, o karštą – karštu.

Vandens šildymo schema
Vandens šildymo schema
© NVSC nuotr.

Gyventojai turi reikalauti iš karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, kad jiems būtų tiekiamas tik tinkamos temperatūros karštas vanduo. Tad kiekvienu atveju, jeigu kyla klausimų dėl vandens kokybės ar nepalaikomos temperatūros, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo namo administratorių ar tiesiai į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją.

Jeigu karšto vandens tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nevykdo gyventojų prašymo, reikėtų apie tai pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuriai yra pavesta šilumos ir karšto vandens tiekėjų kontrolė.

Atrastos JAV

Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 metų rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė.

1977 metais JAV Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai.

Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele). Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje.

Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 metais (retrospekytyviai).

Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis.

Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje respiracinėje terapijoje).

Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys (60)

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys.

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus mirtinus incidentus Astravo AE (126)

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus žmonių mirtimi pasibaigusius incidentus Astravo atominės elektrinės (AE) statybos aikštelėje.

Prieš kitos savaitės OPEC susitikimą nafta laikosi netoli 50 dolerių

Naftos kainos penktadienį laikėsi mažai pakitusios prieš kitą savaitę laukiantį Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimą, skelbia „Reuters“.

G. Landsbergis: lengvatinis PVM tarifas šildymui turi būti 9 proc. (81)

Susitarimą su valdančiaisiais „valstiečiais“ dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui sugrąžinimo sudaręs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad lengvatinis tarifas turėtų siekti 9 procentus.

V. Šapoka: „Lietuvos energija“ perrašo energetikos istoriją (15)

„Lietuvos energija“ per ketverius veiklos metus ne tik sėkmingai pertvarkė ir išgrynino grupės veiklas, bet ir užtikrino svarią grąžą Lietuvos valstybei. Tai ketvirtadienį pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka darbą baigusiai „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybai. Joje dirbo Šarūnas Kliokys, Antanas Danys, Dr. Virginijus Lepeška, Agnė Bagočiutė, Rasa Noreikienė ir Tomas Garasimavičius.