Kodėl lietuviai perka mažiau benzino

Kiek degalai Lietuvoje bekainuotų, žmonės vis tiek perka. Tiesa, dažniau užsukama į mažas degalines, degalų siūlančias pigiau nei didieji tinklai. Pastarieji fiksuoja mažėjantį benzino ir dujų pardavimą.

Nors pasaulinė naftos kaina krenta, Lietuvos degalinėse degalų kainos – stabilios. Nepaisant to, ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje degalų pardavimai auga – vien per šių metų pirmuosius 8 mėnesius jų parduota dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

„Degalų suvartojimas išaugo, ir visa tai – nepaisant aukštų degalų kainų. Tai rodo tam tikrą mūsų degalų vartotojų apsipratimą su aukštomis kainomis ir paklausos santykinį nelankstumą joms. Nesvarbu, kiek tiek degalai kainuotų, – pilamės į baką ir vis tiek važiuojame“, – pastebi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Tačiau ir didžiųjų degalinių tinklų atstovai, ir mažųjų lietuviškų teigia pastebintys gyventojų perėjimą prie dyzelinu varomų automobilių, esą tai vyksta visoje Europoje, o dabar itin padažnėjo ir Lietuvoje.

„Benzino vartojimo mažėjimo tendencijos matyti jau porą metų. Per 8 mėnesius [pardavimai] nukrito daugiau kaip 1 proc. Dujų prekyba mažėja daugiau – virš 6 proc. Bet dyzelinas, kuris auga ir kompensuoja, auga virš 15 proc.“, – skaičiuoja Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovė Daiva Jokšienė.

Mažų degalinių savininkų teigimu, gerus rezultatus lemia pirkėjus viliojanti kainodara, nors išsilaikyti kainų kovoje sunku. O pasienyje kai kur pardavimai išaugo du kartus dėl kitų priežasčių.

„Pasunkėja galimybė be kuro įvažiuoti sunkiajam transportui į Kaliningrado sritį, iš kurio būdavo parsivežamas pilnas bakas dyzelino. Mokesčių departamento įvesta prievolė pasienyje deklaruoti odometro parodymus taip pat davė savo vaisius“, – mano Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas.

Šiuo metu mažiausios degalų kainos pastebimos Panevėžyje, tuo net buvo susidomėjusi Mokesčių inspekcija, bet esą nutarta, kad kainas nulemia arši degalinių konkurencija mieste.