Klaipėdiečiams pigesnę šilumą gamins Gunda ir Grieta

 (41)
Klaipėda ir toliau žengia sėkmingus žingsnius, kad miestiečiams centralizuotai tiekiama šiluma būtų viena pigiausių Lietuvoje. Penktadienį oficialiai paskelbta bendrovės „Klaipėdos energija“ Klaipėdos pagrindinėje katilinėje sumontuotų dviejų biokuro katilų eksploatacijos pradžia.
Kaipėdoje pradėjo veikti biokuro katilinė
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Biokuro katilinės projektas pradėtas įgyvendinti dar 2013 metais, kai pasirašyta rangos sutartis su bendrove „Axis Technologies“.

Beveik metus vyko biokuro katilinės projektavimo, dokumentų derinimo darbai, o statybos leidimas gautas pernai kovą.

Nepraėjus nė metams, statybos darbai jau buvo baigti ir biokuro katilinė veikia. Joje sumontuoti du biokuro katilai, kurių bendra galia yra 16 megavatų (MW) ir 3,8 MW galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris, kurio paskirtis yra iš dūmų surinkti šilumą ir ją grąžinti atgal į šilumos gamybos ciklą.

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos.

Pradėjus veikti dar ir biokuro katilams, gamtinių dujų, iš kurių taip pat gaminama šilumos energija, poreikis sumažės beveik penktadaliu.

Tai ir leis 5 proc. sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą, nes biokuras yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša. Iš naujų biokuro katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, kai, pavyzdžiui, iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio.

Biokuro katilinė „Klaipėdos energijoje“ pastatyta už beveik 6 mln. eurų, iš kurių – 1,7 mln. eurų buvo ES parama.

„Anksčiau deginome anglį, paskui – dujas, mazutą, vėliau atėjo komunalinių atliekų energija, o dabar pradėjome deginti ir biokurą. Tai yra mūsų nuoseklūs žingsniai, kad kuo daugiau šilumos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Biokuro katilinėje per metus bus sudeginama apie 73 tūkst. tonų biokuro.

„Svarbu, kad nesustotume ties tuo, kas pasiekta. Tai gera investicija ir svarbu, kad tai nebūtų pabaiga. Drąsiai sakau, kad ši rimta investicija yra žingsnis geresnės miestiečių gyvenimo kokybės link. Biokuro katilinė ir mažins taršą, ir klaipėdiečių kišenėse padės išsaugoti eurų“, – vardijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Biokuro katilinę stačiusios bendrovės „Axis technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius pabrėžė, jog uostamiestyje pastatytoje katilinėje panaudotos pačios moderniausios technologijos.

„Klaipėdos gyventojai tikrai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą. O tam, kad procesas vyktų sklandžiai, paliekame dvi savotiškas merginas – pakuras Gundą ir Grietą. Šiandien jų vardadieniai. Ir tos merginos, pakuros, kuriose ir prasideda biokuro virsmas į šilumos energiją, garantuos, kad miestiečiams būtų tiekiama pigi ir ekologiška šiluma“, – teigė G. Vaitkevičius.

„Klaipėdos energija“ numato plėsti biokuro naudojimą energijos gamybai ir toliau mažinti gamtinių dujų naudojimą. Šiuo metu dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose. Taip pat ruošiamasi tekti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos pagrindinėje katilinėje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Energetika

Partijos ketina susitarti dėl baltarusiškos elektros boikoto (121)

Lietuvos politinės partijos svarsto paskelbti susitarimą, kuriuo įsipareigotų nepirkti elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės, statomos netoli Lietuvos sienos.

D. Virbickas: Europai laikas matyti regioninę energetikos perspektyvą (2)

„Litgrid" generalinis direktorius Daivis Virbickas Vidurio Europos energetikos konferencijoje pabrėžė, kad planuojant energetikos sektoriaus plėtrą svarbu įvertinti ir pasinaudoti regiono teikiamomis galimybėmis.

L. Linkevičius: Baltarusijos selektyvus branduolinės saugos standartų taikymas nėra priimtinas (4)

Užsienio reikalų ministerija gavo Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Yukiya Amano atsakymą į 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrų laišką, kuriame Lietuva reiškė susirūpinimą dėl pasikartojančių incidentų Astravo atominėje elektrinėje (AE) ir dar kartą išdėstė savo reikalavimus Baltarusijai: atlikti visos apimties TATENA SEED misiją aikštelių vertinimui ir rizikos bei atsparumo vertinimo testus, ir prašoma užtikrinti tarptautinę Astravo AE kontrolę.

Vėjo energetikai Lietuvoje gerinant rekordus dėmesys šiam sektoriui tik augs (20)

Vėjo energijos gamybai Lietuvoje pernai peržengus simbolinę – 1 teravatvalandės per metus – ribą, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad šiemet rodikliai turėtų augti dar labiau.

Pasirengta Vilniaus kogeneracinės jėgainės statyboms (12)

Vilniaus kogeneracinė jėgainė po daugiau kaip pusmetį trukusio tarptautinio viešojo konkurso pasirinko statybos darbų priežiūros inžinierių.