Klaipėdiečiams pigesnę šilumą gamins Gunda ir Grieta

 (41)
Klaipėda ir toliau žengia sėkmingus žingsnius, kad miestiečiams centralizuotai tiekiama šiluma būtų viena pigiausių Lietuvoje. Penktadienį oficialiai paskelbta bendrovės „Klaipėdos energija“ Klaipėdos pagrindinėje katilinėje sumontuotų dviejų biokuro katilų eksploatacijos pradžia.
Kaipėdoje pradėjo veikti biokuro katilinė
Kaipėdoje pradėjo veikti biokuro katilinė
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Biokuro katilinės projektas pradėtas įgyvendinti dar 2013 metais, kai pasirašyta rangos sutartis su bendrove „Axis Technologies“.

Beveik metus vyko biokuro katilinės projektavimo, dokumentų derinimo darbai, o statybos leidimas gautas pernai kovą.

Nepraėjus nė metams, statybos darbai jau buvo baigti ir biokuro katilinė veikia. Joje sumontuoti du biokuro katilai, kurių bendra galia yra 16 megavatų (MW) ir 3,8 MW galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris, kurio paskirtis yra iš dūmų surinkti šilumą ir ją grąžinti atgal į šilumos gamybos ciklą.

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos.

Pradėjus veikti dar ir biokuro katilams, gamtinių dujų, iš kurių taip pat gaminama šilumos energija, poreikis sumažės beveik penktadaliu.

Tai ir leis 5 proc. sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą, nes biokuras yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša. Iš naujų biokuro katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, kai, pavyzdžiui, iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio.

Biokuro katilinė „Klaipėdos energijoje“ pastatyta už beveik 6 mln. eurų, iš kurių – 1,7 mln. eurų buvo ES parama.

„Anksčiau deginome anglį, paskui – dujas, mazutą, vėliau atėjo komunalinių atliekų energija, o dabar pradėjome deginti ir biokurą. Tai yra mūsų nuoseklūs žingsniai, kad kuo daugiau šilumos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Biokuro katilinėje per metus bus sudeginama apie 73 tūkst. tonų biokuro.

„Svarbu, kad nesustotume ties tuo, kas pasiekta. Tai gera investicija ir svarbu, kad tai nebūtų pabaiga. Drąsiai sakau, kad ši rimta investicija yra žingsnis geresnės miestiečių gyvenimo kokybės link. Biokuro katilinė ir mažins taršą, ir klaipėdiečių kišenėse padės išsaugoti eurų“, – vardijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Biokuro katilinę stačiusios bendrovės „Axis technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius pabrėžė, jog uostamiestyje pastatytoje katilinėje panaudotos pačios moderniausios technologijos.

„Klaipėdos gyventojai tikrai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą. O tam, kad procesas vyktų sklandžiai, paliekame dvi savotiškas merginas – pakuras Gundą ir Grietą. Šiandien jų vardadieniai. Ir tos merginos, pakuros, kuriose ir prasideda biokuro virsmas į šilumos energiją, garantuos, kad miestiečiams būtų tiekiama pigi ir ekologiška šiluma“, – teigė G. Vaitkevičius.

„Klaipėdos energija“ numato plėsti biokuro naudojimą energijos gamybai ir toliau mažinti gamtinių dujų naudojimą. Šiuo metu dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose. Taip pat ruošiamasi tekti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos pagrindinėje katilinėje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Energetika

Apie 3 tūkst. gyventojų yra be elektros (1)

Lietuvoje praūžus liūčiai ir audrai iki šiol be elektros paliko apie 3 tūkst. vartotojų - daugiausia Ignalinos, Rokiškio ir Molėtų rajonuose, BNS sakė Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas Martynas Burba.

Astravo grėsmė: ką daryti lietuviams išgirdus sirenas? (615)

„Neeilinės situacijos“ Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelėje jau tampa rutina. Kol Vyriausybė ieško būdų kaip užtikrinti, kad vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomas projektas būtų saugus, DELFI primena, ką gyventojams reikėtų žinoti branduolinės avarijos atveju.

Dėl pavojingo incidento Astravo AE – Lietuvos reakcija (53)

Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje (AE) ir kreipėsi į Briuselį, prašydama Europos Sąjungos (ES) įsitraukimo.

Kas gresia Lietuvai, jei pradės veikti Astravo AE? (215)

„Jei nepavyko pasiekti, kad Baltarusija nestatytų savo atominės elektrinės Astrave, tai dabar Lietuva turėtų padaryti viską, kad ši pavojingoje vietoje statoma jėgainė nebūtų eksploatuojama. Tokių pavyzdžių Europoje būta“, – įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Ignalinos atominės elektrinės branduolinės saugos ir Lietuvos energetikos instituto komitetų narys Juozas Augutis.

K. Trečiokas nenori Lietuvos politikų vizito į Astravą (12)

Lietuvos aplinkos apsaugos ministras sako, kad į Astravo atominės elektrinės (AE) statybvietę pirmiausia turėtų patekti tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA ekspertai, o ne Lietuvos politikai. Anot „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko, jeigu Lietuvos valdžios atstovai vyktų įsitikinti Astravo AE saugumu ir jį aptarinėtų su Baltarusijos prezidentu, šalis tai išnaudotų savo naudai - „rezultatas būtų tik propagandinis“.