Klaipėdiečiams pigesnę šilumą gamins Gunda ir Grieta

 (41)
Klaipėda ir toliau žengia sėkmingus žingsnius, kad miestiečiams centralizuotai tiekiama šiluma būtų viena pigiausių Lietuvoje. Penktadienį oficialiai paskelbta bendrovės „Klaipėdos energija“ Klaipėdos pagrindinėje katilinėje sumontuotų dviejų biokuro katilų eksploatacijos pradžia.
Kaipėdoje pradėjo veikti biokuro katilinė
Kaipėdoje pradėjo veikti biokuro katilinė
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Biokuro katilinės projektas pradėtas įgyvendinti dar 2013 metais, kai pasirašyta rangos sutartis su bendrove „Axis Technologies“.

Beveik metus vyko biokuro katilinės projektavimo, dokumentų derinimo darbai, o statybos leidimas gautas pernai kovą.

Nepraėjus nė metams, statybos darbai jau buvo baigti ir biokuro katilinė veikia. Joje sumontuoti du biokuro katilai, kurių bendra galia yra 16 megavatų (MW) ir 3,8 MW galios dūmų kondensacinis ekonomaizeris, kurio paskirtis yra iš dūmų surinkti šilumą ir ją grąžinti atgal į šilumos gamybos ciklą.

Naujieji biokuro katilai ir ekonomaizeris leis padidinti šilumos, pagamintos ir atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Klaipėdos mieste šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos.

Pradėjus veikti dar ir biokuro katilams, gamtinių dujų, iš kurių taip pat gaminama šilumos energija, poreikis sumažės beveik penktadaliu.

Tai ir leis 5 proc. sumažinti centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą, nes biokuras yra maždaug dvigubai pigesnis už gamtines dujas.

Dar vienas labai svarbus biokuro privalumas – mažesnė aplinkos tarša. Iš naujų biokuro katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius, kai, pavyzdžiui, iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio.

Biokuro katilinė „Klaipėdos energijoje“ pastatyta už beveik 6 mln. eurų, iš kurių – 1,7 mln. eurų buvo ES parama.

„Anksčiau deginome anglį, paskui – dujas, mazutą, vėliau atėjo komunalinių atliekų energija, o dabar pradėjome deginti ir biokurą. Tai yra mūsų nuoseklūs žingsniai, kad kuo daugiau šilumos energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Biokuro katilinėje per metus bus sudeginama apie 73 tūkst. tonų biokuro.

„Svarbu, kad nesustotume ties tuo, kas pasiekta. Tai gera investicija ir svarbu, kad tai nebūtų pabaiga. Drąsiai sakau, kad ši rimta investicija yra žingsnis geresnės miestiečių gyvenimo kokybės link. Biokuro katilinė ir mažins taršą, ir klaipėdiečių kišenėse padės išsaugoti eurų“, – vardijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Biokuro katilinę stačiusios bendrovės „Axis technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius pabrėžė, jog uostamiestyje pastatytoje katilinėje panaudotos pačios moderniausios technologijos.

„Klaipėdos gyventojai tikrai gaus mažesnes sąskaitas už šildymą. O tam, kad procesas vyktų sklandžiai, paliekame dvi savotiškas merginas – pakuras Gundą ir Grietą. Šiandien jų vardadieniai. Ir tos merginos, pakuros, kuriose ir prasideda biokuro virsmas į šilumos energiją, garantuos, kad miestiečiams būtų tiekiama pigi ir ekologiška šiluma“, – teigė G. Vaitkevičius.

„Klaipėdos energija“ numato plėsti biokuro naudojimą energijos gamybai ir toliau mažinti gamtinių dujų naudojimą. Šiuo metu dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose. Taip pat ruošiamasi tekti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos pagrindinėje katilinėje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Energetika

Prekyba taršos leidimais „Vilniaus energijai“ krovė pelną (13)

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“.

D. Trumpo patarėjas: JAV konkuruos su Rusija Europos ir Ramiojo vandenyno dujų rinkose (5)

Kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo patarėjas užsienio politikos klausimais George'as Papadopoulos įsitikinęs, kad Maskva ir JAV neišvengiamai konkuruos energetikos srityje, sakoma penktadienį Rusijos žiniasklaidos paskelbtame interviu.

Pradedami uosto kanalo valymo darbai ties SGD terminalu

Spalio 3-9 dienomis laikinai stabdoma Suskystintųjų gamtinių dujų laivo – saugyklos „Independence“ veikla. SGD laivas-saugykla bus patrauktas iš įprastos terminalui skirtos vietos, esančios prie Kiaulės Nugaros salos. Tuo metu Klaipėdos pietinėje jūrų uosto dalyje bus vykdomi sąnašų valymo darbai, kuriuos atliks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Atliekų deginimo įrenginius siūloma leisti statyti ne arčiau kaip 20 km. nuo gyvenamųjų vietovių (22)

Siūloma įteisinti, kad atliekų deginimo įrenginiai gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.

R.Masiulis JAV: „Rosatom“ tampa geopolitinio spaudimo įrankiu (32)

Europoje, Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose atomines elektrines statanti Rusijos „Rosatom“ tampa geopolitinio spaudimo priemone, lankydamasis JAV pareiškė energetikos ministras Rokas Masiulis.