Prie naftos kainų augimo prisidėjo ir sustiprėjęs doleris, dėl šio veiksnio paklausa dar sumenko. Štai koks paprastas tas naftos pigimo receptas.
Kas bus toliau, prognozuoti labai sunku.
Nepanašu, kad JAV skalūnų naftos pramonė ketina sustoti. Be to, nuogąstaujama dėl pasaulio ekonomikos būklės. Yra pagrindo įtarti, kad nafta nebrangs dar kurį laiką.
Situacija galėtų pasikeisti nebent tuo atveju, jeigu įsikištų OPEC – stabilizuotų kainas ir sumažintų gavybos apimtis. Praeityje ji jau ne kartą ėmėsi tokių veiksmų, todėl nieko keisto, kad ir šį kartą rinka tikisi OPEC įsikišimo.
Kol kas nieko panašaus nevyksta. 2014 metų pabaigoje OPEC žengė istorinį žingsnį ir pareiškė, kad ne tik neketina mažinti naftos gavybos apimtiems (šiuo metu siekiančios 30 milijonų barelių per dieną), bet ir nesvarstys tokios galimybės net ir tuo atveju, jeigu nafta atpigs iki 20 dolerių (17,66 Eur) už barelį.
Grasinimas tikrai nėra laužtas iš piršto. Nepaisant aršaus Venesuelos, Irano ir Alžyro pasipriešinimo, pagrindinė OPEC žaidėja Saudo Arabija paprasčiausiai atsisako gelbėti silpnesniuosius – daugumai OPEC narių reikalinga naftos kaina, siekianti 100 (88,28 Eur) ar net daugiau dolerių. Tik tokiomis sąlygomis šalims pavyks subalansuoti savo biudžetus. Saudo Arabija, turinti net 900 mlrd. dolerių (794 mlrd. Eur) atsargų, gali sau leisti rizikuoti ir laukti.
OPEC šiuo metu tiekia šiek tiek daugiau nei 30 proc. visos pasaulio naftos. 8-ąjį XX amžiaus dešimtmetį jos indėlis siekė net 50 proc. Situacija pasikeitė dėl suklestėjusios JAV skalūnų naftos rinkos. Nuo tada, kai prieš 10 metų ši programa imta vykdyti, gavybos mastai pastebimai išaugo ir šiuo metu siekia beveik 4 mln. barelių naftos per dieną.
„Turint prieš akis tokį scenarijų, kas norėtų tokiomis kainomis mažinti apimtis?“, – sausį retoriškai klausė OPEC.
Lygiai taip pat Saudo Arabija nėra pasirengusi aukoti savo vietą rinkoje ir stebėti, kaip aršiausi konkurentai, bent jau JAV skalūnų naftos gavėjai, klesti. Puikiai suprasdama, kad mažos naftos kainos šaliai nepavojingas vos ne dešimtmetį, Saudo Arabija linkusi laukti arba, kaip teigia „Boston Consulting Group“ analitikas Philipas Whittakeris, „leisti ūkiams daryti savo darbą“.
OPEC sprendimo potekstė tiesiogiai susijusi ne tik su tikimybe, kad nafta ir toliau pigs.
„Atvertėme naują naftos rinkos istorijos puslapį. Rinkos, kuri pradeda veikti kaip bet kuri kita prekių rinka, kur neegzistuoja karteliniai susitarimai“, – tvirtina Stuartas Elliotas iš „Platts“.
Naftos pramonėje jau prasidėjo irimo procesai, panašu, kad situacija į gerą nesikeis nei kelis ateinančius mėnesius, o galbūt ir metus.
Jeigu OPEC ir toliau nepriims sprendimo dirbtinai ramstyti naftos kainų, o paklausa dėl vangaus pasaulinės ekonomikos augimo ir toliau išliks gana menka, naftos kaina 100 dolerių (88,28 Eur) už barelį ribos nepasieks dar daug metų.
Ateities sandorių rinka leidžia daryti išvadą, kad 2019 metais naftos kaina galbūt pakils iki 70 dolerių (61,79 Eur) už barelį, o dauguma specialistų spėja, kad per ateinančius kelerius metus naftos kaina svyruos 40-80 dolerių (35,31-70,62 Eur) ribose. Prognozuoti ką nors daugiau, kaip jau minėjome, bergždžias reikalas.
Vyraujant tokioms kainoms, daugumos didžiųjų naftos gavybos telkinių eksploatavimas taps nuostolingas. Į rizikos grupę pirmiausia patenka sunkiai prieinami telkiniai, pavyzdžiui, esantys giliai po vandeniu. Arktyje esanti nafta, pavyzdžiui, atsiperka tik galiojant 100 dolerių (88,28 Eur) už barelį kainoms, teigia Brendanas Croninas iš „Poyry Managing Consultants“, todėl dauguma tokių projektų bus atidėti palankesnei ateičiai ar sustabdyti.
Daug klausimų kyla ir dėl hidraulinio ardymo. Šis naftos gavybos būdas labai brangus, tačiau „Scotiabank“ skaičiuoja, kad pelną ir nuostolius subalansuojanti šios naftos kaina siekia apie 60 dolerių (52,97 Eur) už barelį. Galiojant tokioms kainoms, „Wood Mackenzie“ skaičiavimais investicijos į tokius gavybos telkinius sumenks per pusę.
„Dauguma JAV skalūnų naftos telkinių už 40-50 dolerių (35,31-44,14 Eur) už barelį kainą paprasčiausiai nedirbs“, – konstatuoja B. Croninas.
Atpigusi nafta skaudžiai smogė ne tik naftos bendrovėms – kenčia ir atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius.
Artimuosiuose Rytuose ir dalyje Vidurio ir Pietų Amerikos nafta, kalbant apie elektros gamybą, tiesiogiai konkuruoja su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, todėl naftos pigimas kaip reikiant kiša pagalius į ratus saulės energijai.
