Energetinis saugumas Lietuvoje yra tam tikras nepriklausomybės rodiklis. Jis dažnai aptariamas įvairiuose kontekstuose ir studijose, kuriuose neretai klausiama kas jis yra, kaip jį galima apibrėžti. Dar sudėtingesnė problema yra energetinio saugumo lygio išmatavimas. Skirtingoms disciplinoms atstovaujančių mokslininkų subūrimas į Energetinio saugumo tyrimų centrą (ESTC) Vytauto Didžiojo universitete leidžia išsamiai įvertinti Lietuvos energetinio saugumo lygį ir kitus valstybei aktualius energetinio saugumo aspektus, pristatyti tyrimus periodiniuose leidiniuose (Lietuvos energetinis saugumas: Metinė apžvalga 2013 – 2014 m.). Minimi energetinio saugumo aspektai apima Lietuvos energetinio saugumo lygio palyginimą su kaimyninėmis Baltijos regiono valstybėmis Latvija ir Estija, strateginių energetikos projektų poveikį nacionaliniam energetiniam saugumui, galiausiai, Krymo okupacijos ir aneksijos įtaką Lietuvos energetinio saugumo suvokimui visuomenėje.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Energetinio saugumo vertinimas prieš Krymo aneksiją ir po jos

Nors Krymo okupacija ir aneksija bei po jos sekę kariniai veiksmai Ukrainoje tiesiogiai nepaveikė Lietuvos energetinio saugumo, tačiau aktualizavo jo svarbą Lietuvos visuomenėje. Tokią išvadą leidžia daryti ESTC užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos. Pirmoji apklausa įvykdyta prieš Krymo okupaciją, 2013 m. gegužės 10 – 19 d., jos metu buvo apklausti 2002 respondentai iš 17 miestų ir 33 kaimų. Antroji apklausa atlikta praėjus beveik trims mėnesiams po Rusijos karinės intervencijos Kryme, 2014 m. gegužės 9 – 18 d. Palyginus abejų apklausų duomenis paaiškėjo, kaip keitėsi Lietuvos visuomenės požiūris į Lietuvos ir Rusijos energetikos politiką, skalūninių dujų išgavimo ekologiškumą ir ekonominę naudą.

Lietuvos gyventojai su dar didesniu nepasitikėjimu pradėjo vertinti Rusijos energetikos politiką ir pozityviau atsiliepė apie Lietuvos energetikos politiką. Prieš Krymo okupaciją Lietuvos energetikos politiką teigiamai vertino 34,3 %, o po jos – jau 40,3 % respondentų. Po Krymo okupacijos taip pat padaugėjo manančių, kad Rusija, pasitelkdama energetiką, bando išlaikyti Lietuvą savo įtakos sferoje. 2013 m. su šiuo teiginiu sutiko 53,3 %, o 2014 m. taip manė jau 61,2 % apklaustųjų.

2013 – 2014 m. laikotarpiu visuomenės žinios apie skalūninių dujų ekologiškumą ar ekonominę naudą negalėjo kaip nors pasikeisti, nes skalūninių dujų išgavimo technologijos lyg šiol yra komercinė paslaptis, o skalūninių dujų klodai Lietuvoje dar nėra išžvalgyti. Nepaisant to, po Krymo okupacijos pakito Lietuvos visuomenės nuomonė tiek apie skalūninių dujų gavybos ekologiškumą, tiek apie tokios veiklos ekonominę naudą. Su teiginiu „Aš manau, kad skalūninių dujų gavyba ekologiškai saugi“ prieš Krymo okupaciją sutiko tik 13,9 %, nesutiko – 42,3 %, teigė, kad nežino 43,8 % respondentų. Po Krymo okupacijos su šiuo teiginiu jau sutiko 24,9 %, nesutiko – 36,2 %, nežinojo 38,9 % apklaustųjų. Prieš Rusijos karinę intervenciją Kryme 25,8 % apklausos dalyvių manė, kad skalūninių dujų gavyba yra ekonomiškai naudinga Lietuvai, o 31,6 % respondentų tam nepritarė. Po Krymo okupacijos 38 % procentai apklaustųjų manė, kad skalūninių dujų gavyba yra ekonomiškai naudinga, o su tuo nesutiko 28,4 % respondentų.

Lietuvos energetinio saugumo lygio dinamika 2007 – 2013 metais

Lietuvos energetinio saugumo lygis vertinamas atsižvelgiant į platų jam įtaką darančių veiksnių spektrą. Tokių veiksnių, kurie yra vadinami indikatoriais, yra daugiau kaip 60. Tyrime jie buvo suskirstyti į tris blokus – techninį, ekonominį ir sociopolitinį. Kiekvienas indikatorių blokas turi savo svorį bendrame įvertyje, kuris yra vadinamas energetinio saugumo lygiu. Idealiu atveju valstybės energetinio saugumo lygis gali pasiekti 100 %, o blogiausiu atveju – 0 %. Energetinio saugumo lygis gali patekti į tris būsenas: kritinę (nuo 0 % iki 33 %), prieškritinę (nuo 34 % iki 66 %) ir normalią (nuo 67 % iki 100 %). Normali energetinio saugumo būsena atskleidžia, kad grėsmės šalies energetikos sistemos sklandžiam funkcionavimui yra mažai tikėtinos, o jų pasireiškimas gali būti pašalintas be didesnių problemų. Prieškritinėje būsenoje grėsmės yra labiau tikėtinos, jas sunkiau suvaldyti. Kritinė būsena nurodo, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų, nes grėsmės energetikos sistemos darbui yra tikėtinos, o joms pasireiškus bus itin sunku neutralizuoti neigiamus jų padarinius.

Lietuvos energetinio saugumo lygis vertintas 2007 – 2013 m. 2007 m. Lietuvos energetinio saugumo lygis siekė 53,5 %, aukščiausias saugumo lygis buvo pasiektas 2008 m. – 55,6 %, žemiausias fiksuotas 2011 m. – 51,0 %. Lietuvos energetinio saugumo lygį labiausiai sumažino 2010 m. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, nes bazinę elektros energijos gamybą teko užtikrinti naudojant gamtines dujas, o tai lėmė padidėjusį dujų importą, kuris tuo metu buvo galimas tik iš vieno tiekėjo mokant aukščiausią kainą Europoje.

2013 m. Lietuvos energetinio saugumo lygis buvo prieškritinėje būsenoje ir siekė – 53,7 %. Iš 60 į tyrimą įtrauktų energetinio saugumo indikatorių, apimančių techninius, ekonominius ir sociopolitinius aspektus, net 17 jų pateko į kritinę būseną, 26 buvo prieškritinėje ir tik 17 – normalioje būsenoje. Dauguma indikatorių, patenkančių į kritinės būsenos zoną, buvo susiję su dujų sistema. 2014 m. Lietuvos energetinio saugumo lygis ženkliai padidėjo dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikacijos, sumažėjusių gamtinių dujų kainų ir didesnio biokuro panaudojimo gaminant šiluminę energiją.

Energetinio saugumo lygis Latvijoje ir Estijoje

Lietuvos energetinio saugumo lygio įvertinimas mažai ką pasako jo nepalyginus su kitomis valstybėmis, todėl ta pati energetinio saugumo vertinimo metodika buvo taikyta Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygiui nustatyti. Gauti rezultatai atskleidė, kad Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos. 2013 m. Estijoje jis siekė 66,4 %, o Latvijoje – 62,3 %.

Energetinio saugumo lygio skirtumus lemia ne skirtinga grėsmių ir rizikų aplinka, į kurią patenka Baltijos šalys, bet didelis atotrūkis techniniame ir ekonominiame blokuose. Vertinant trijų Baltijos valstybių energetinio saugumo lygį atsiranda skirtumų dėl dujų sektoriaus dalies energetiniame šalių balanse. Lietuvos energetinio saugumo lygyje dujų sektorius vidutiniškai užima apie 31 %, Latvijoje jis sudaro vidutiniškai apie 16 %, o Estijoje tik 7 %. Visose trijose valstybėse geriausiai vertintinas biokuro sektorius, kuris, atsižvelgiant į energetinio saugumo lygį, Lietuvoje ir Estijoje sudaro apie 21 %, Latvijoje – beveik 39 %.

Energetinio saugumo lygį Latvijoje didina du rekonstruoti Rygos elektrinės blokai ir Inčiukalnio dujų saugykla. Estijos energetiniam saugumui itin palanku tai, kad šalis yra elektros energijos eksportuotoja ir elektrą gamina naudodama nuosavus išteklius, daugiausia – skalūnus. Nepaisant to, ši Estijos energetinio saugumo stiprybė gali tapti silpnybe dėl nuo 2020 m. įsigaliosiančių aukštesnių Europos Sąjungos reikalavimų CO2 emisijoms.

Lietuvos energetinio saugumo tendencijos skirtingiems plėtros scenarijams

Energetinis saugumas turi būti vertinamas ne tik remiantis ankstesniais duomenimis ar dabartiniu momentu, tačiau ir iš skirtingų laikotarpių perspektyvos, nustatant energetinio saugumo kaitos tendencijas ateityje. Lietuvos energetinio saugumo lygiui neabejotinai didžiausią įtaką turės svarbiausi strateginės reikšmės energetikos infrastruktūros projektai, todėl tyrime taip pat buvo įvertinta ir jų įtaka.

Ankstesnieji plėtros scenarijų tyrimai parodė, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas turi didžiausią reikšmę Lietuvos energetiniam saugumui. Tačiau kokie projektai svarbiausi Lietuvos energetiniam saugumui neskaitant jau įgyvendintų? Ar turėtume atsižvelgti į pingančias gamtines dujas ir statyti kombinuotojo ciklo blokus energijai gaminti? Galbūt vertėtų pagreitintai vystyti atsinaujinančią energetiką? Ar Visagino atominė elektrinė yra svarbi Lietuvos energetiniam saugumui? Gal reikėtų apsiriboti Litpolink bei Nordbalt jungtimis ir elektros poreikį patenkinti importu?

Pasirinktų scenarijų tyrimai rodo, kad Lietuvos energetinio saugumo lygis, užbaigus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, išliks pakankamai aukštas, kol rezerve turėsime Lietuvos elektrinės (LE) blokus. Ateityje, palaipsniui išvedant juos iš eksploatacijos Lietuva turės priimti sprendimus dėl tolesnės energetikos plėtros. Teigiamas poslinkis energetiniam saugumui, ypač sociopolitiniu aspektu, būtų Lietuvos elektros perdavimo tinklų sinchroninis sujungimas per Lenkiją su kontinentiniu Europos elektros tinklu. Tačiau lieka klausimas, kuo ateityje pakeisime Lietuvos elektrinės senuosius blokus bazinei elektros gamybai. Energetinio saugumo požiūriu, turėti neproporcingai didelę elektros importo dalį, netgi iš vakarų šalių, nėra pakankamai saugu ir tokių šalių, kokia dabar yra Lietuva, Europoje labai nedaug. Planuojant nuosavą generaciją ateičiai turime atsižvelgti ir į realią situaciją. Mes jau turime galingą SGD terminalą ir natūralu, kad bent dalį jo pajėgumų būtų galima skirti elektros gamybai, kombinuojant ją su šilumos gamyba. Pavojų šiuo atveju kelia sunkiai nuspėjamos dujų kainos. Stabilesnis variantas būtų bendros Baltijos šalių branduolinės elektrinės statyba. Tačiau šis projektas būtų regioninis ir jo sėkmė priklausytų nuo sutarimo su partneriais bei investuotojais. Kuris iš scenarijų bus pasirinktas ar bus ieškoma kitų kelių – šiuo metu dar nežinoma, tačiau apsispręsti privalu jau dabar, kadangi priimti sprendimai veikiančiais objektais pavirs tik po kelerių ar net keliolikos metų.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro mokslininkai. Tyrimo rezultatai bus pristatomi 2015 m. kovo 26 d., 14.00 val., Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino g.3, Vilnius). Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ž. Vaičiūnas: pigesnių JAV dujų efektą vartotojai pajus kitąmet (58)

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų ( SGD ) kroviniui iš JAV ,...

Prognozė: naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį (9)

Naftos kainos iki 2022 metų pabaigos svyruos 40–60 JAV dolerių už barelį intervale, nurodoma...

A. Merkel sukritikavo G. Schroederį dėl naujųjų jo pareigų „Rosneft" (25)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sukritikavo savo pirmtako Gerhardo Schroederio...

Prancūzijos „Total“ perka „Maersk Oil“ už 7,45 mlrd. JAV dolerių

Prancūzijos naftos milžinė „ Total “ pirmadienį pareiškė perkanti „ Maersk Oil“,...

Baltarusijos naftos produktų eksportuotojai: persiorientuoti iš Baltijos šalių į Rusijos uostus nenaudinga (29)

Abiejų Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų produkcijos eksporto įmonės „Beloruskaja neftenaja...

Top naujienos

Mama parodė, ką Turkijoje siaučiantis virusas padarė jos vaikui: oda luposi gabalais (22)

Turkij os turizmui – neramios dienos. Nuo liepos vidurio nesiliauja pranešimai apie Koksaki...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (91)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

O. Pikul-Jasaitienė – apie susišaudymu įtariamą ir paieškomą brolį: tikiuosi, kad čia nesusipratimas (3)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Antradienio popietę...

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (317)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

„WikiLeaks“ atsisakė publikuoti slaptą informaciją apie Rusijos valdžią (38)

Pačiame pernykštės JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje nutekintą medžiagą...

Atskleistos susišaudymo Vilniuje aplinkybės: paskelbta O. Pikul-Jasaitienės brolio J. Barono paieška (18)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas pakomentavo...

Išnarpliojo, ką slepia politikų apranga (6)

Statistinis šiuolaikinio politiko portretas – vidutinio amžiaus vyras, vilkintis kuklų,...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (30)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Niekada nesiskolinusią moterį užgriuvo solidi skola (5)

Viena Raguvėlės miestelio gyventoja gyvena kaip ant adatų. Dar liepos pabaigoje ji gavo...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (126)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...