Agentūra „Finmarket“ pabandė sumodeliuoti situacijos plėtotę ir išsiaiškinti, kiek laiko naftos rinkose bus juntamas Irano poveikis.
Naftos eksporto iš Persijos įlankos sustabdymas trims ar keturiems mėnesiams lems naftos brangimą. Agentūra prognozuoja, kad dėl to greičiausiai prasidės žemų kainų epocha.
Didžiausią grėsmę pasaulio ekonomikai kelia tai, jog iraniečiai gali užblokuoti Ormūzo sąsiaurį – pagrindinį Artimųjų Rytų naftos tiekimo pasaulio rinkoms kelią.
Marija Belova ir Julianas Lee iš Maskvos Skolkovo vadybos mokyklos Energetikos centro nusprendė tiksliai paskaičiuoti, kiek atsieis ir pats embargas Irano naftai, ir galimas sąsiaurio blokavimas, kuris karinio konflikto tarp Irano ir JAV bei Izraelio atveju bus neišvengiamas, nors, tikėtina, neilgas.
Iranas užima antrą vietą pasaulyje pagal gamtinių dujų atsargas (16 proc.) ir yra ketvirtas pagal naftos atsargas (6,5 proc.) ir gavybą (5,2 proc.). Be to, išgauti naftą Irane yra naudinga – naftos telkiniai pasižymi žema savikaina ir dideliu produktyvumu.
2011 metais iš Irano išgaunamų 4,3 mln. barelių per dieną, 2,5 mln. barelių buvo eksportuojama. 2012 metų balandį dėl sankcijų įvedimo Irano eksportas sumenko iki 1,2 mln. barelių per dieną.
Dabar naftos rinkoje susiklosčiusi situacija Iranui labai nemaloni – be embargo dar krito kainos, o tai negali neatsiliepti šalies biudžetui, mat pajamos iš naftos jame sudaro net 45 procentus.
27 Europos Sąjungos šalims tenka 21 proc. Irano eksporto – nuo liepos 1 d. eksportas į šias valstybes visiškai uždraustas. Nei viena Europos šalis dėl įvestų sankcijų rimtai nenukentės. Pagal savo charakteristikas Irano nafta bėra unikali, todėl gali būti lengvai pakeista nafta iš kitų šalių.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, bendri naftos rezervai ES šalyse siekia 1341,9 mln. barelių naftos ir jos produktų. To pakanka, kad be Irano naftos galima būtų apsieiti keturis mėnesius.
Jeigu būtų įvestos sankcijos, pagrindinė grėsmė Vakarų šalims būtų Ormūzo sąsiaurio užblokavimas. Tai pakankamai siauras laivybos kanalas, esantis tarp Irano ir Omano. Jis Persijos įlanką jungia su Indijos vandenynu.
Šiuo sąsiauriu transportuojama 20 proc. pasaulyje parduodamos naftos, be to, jam tenka 35 proc. tarptautinio transporto susisiekimo dalies. Maždaug 85 proc. naftos per Ormūzo sąsiaurį keliauja pirkėjams iš Azijos. Ormūzo sąsiauryje kontrolę vykdo ir tvarką palaiko Irano karinės jūrų pajėgos. Į sąsiaurį patekti galima tik per Irano teritorinius vandenis.
Užblokavus sąsiaurį, labiau už naftos rinką nukentės dujų rinka, nes pasaulyje nėra daugiau tokių didelių dujų atsargų. Per Ormūzo sąsiaurį keliauja visos šiame regione išgaunamos suskystintos dujos. Labiausia nukentės dujų vartotojai Azijoje, kuriai tenka 24,2 proc. šio regiono dujų eksporto, ir Europa (16,5 proc.). O štai, pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai tai gali tapti energetine katastrofa – ji neteks apie 26 proc. į šalį importuojamų dujų. Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai visiškai neteks priėjimo prie rinkos. Užtat laimės Rusija, kuri galės nenutrūkstamai tiekti dujas Europai aukštesnėmis kainomis.
Tuo atveju, jeigu kiltų karinis konfliktas Irane ir būtų užblokuotas Ormūzo sąsiauris, pasaulio lauks ilgas aukštų naftos kainų laikotarpis. Mokslininkai daro išvadą, kad tokiu atveju investicijos keliaus į naftą išgaunančias šalis už Persijos įlankos ribų.
Išaugs investicijos į Rusijos naftos sektorių, tačiau jas žymiai apribos tai, jog bendrovės neturės galimybės prieiti prie naujų ir rentabilių telkinių. Į priekį pasistūmės naftos ir dujų gavybos giliavandeniame ir Arkties šelfe projektai.
Vis dėlto aukštos kainos nulems rimtą pasaulio ekonomikos sulėtėjimą ir, galų gale, naftos kainų kritimą. Ilgas aukštų naftos kainų laikotarpis paskatins struktūrinius pokyčius ekonomikoje – šalys plėtos alternatyvius energijos šaltinius ir stengsis atsisakyti naftos.
