Kritikai iš Europos skelbia, kad po šiuo žingsniu slypi akivaizdūs politiniai motyvai: Kremlius paprasčiausiai „bando nusipirkti“ vienos iš Europos valstybių valdžios poziciją, skelbia newsru.com.
Tikimasi, kad Budapeštas pirmąją kredito išmoką iš Maskvos gaus jau šiais metais, skelbia „Reuters“, remdamasis įgaliotuoju Vengrijos vyriausybės atstovu.
„Visas tas sandoris dėl Pakšo branduolinės jėgainės – tik kamufliažas. Tai finansinė transakcija, o rusams – įtakos pirkinys“, – pareiškė buvęs Vengrijos parlamentaras Zoltanas Illesas, iki 2014 metų ėjęs valstybės sekretoriaus aplinkosaugai pareigas. Anot politiko, šis susitarimas skirtas „pinigų įvedimui į Vengrijos ekonomiką“, o šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip ruošiasi pergalei 2018 metais planuojamuose rinkimuose – esą aprūpins šalį elektra.
Ne visi Vengrijos politikai pritaria Z. Illeso nuomonei. Šalies vyriausybės atstovas Zoltanas Kovačas pareiškė, kad „logiškas investicijų į Pakšo branduolinę elektrinę pagrindas neturi nieko bendro nei su rinkimų kampanija, nei su kieno nors galimybėmis laimėti rinkimus“. Atstovas teigia esąs įsitikinęs, kad šios investicijos padės pasirūpinti ilgalaikiu šalies energetiniu saugumu ir nepriklausomybe. Politiko vertinimu, Vengrijoje Rusija turi menkesnę ekonominę įtaką nei kitose Vakarų Europos šalyse. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto susitarimą su Rusija įvardija kaip „amžiaus susitarimą“.
Pasirašęs susitarimą, Budapeštas pradėjo akivaizdžiai draugiškiau elgtis su Kremliumi, pabrėžia „Reuters“. Kaip neseniai pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas, Rusijai taikydama sankcijas, „Europa šauna sau į koją“. Jis taip pat aktyviai pasisako už naujo dujotiekio, kuriuo, aplenkiant Ukrainą, būtų galima tiekti rusiškas dujas į Pietryčių Europą, statybas. Anot V. Orbano, ekonominių sankcijų politika prieštarauja nacionaliniams Vengrijos interesams.
Pažymima, kad vasarį V. Orbanas Budapešte priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis tapo vieninteliu Europos valdžios lyderiu, po to, kai 2014 metų liepą virš Ukrainos buvo numuštas Malaizijos lėktuvas, pakvietusiu Rusijos vadovą oficialaus vizito dvišalėms deryboms.
Praeitą savaitę Vengrija pagaliau gavo Europos Sąjungos leidimą Pakšo branduolinei jėgainei vežtis branduolinį kurą iš Rusijos. Galimas draudimas vežtis branduolinį kurą iš Rusijos būtų sukėlęs pavojų visam susitarimui. Vengrijai būtų tekę ieškoti kito branduolinio kuro tiekėjo arba pradėti bylinėtis su Europos Komisija. Jau seniau Europos Komisija ėmėsi antimonopolinio tyrimo dėl Vengrijos premjero V. Orbano vyriausybės sprendimo pasirašyti sutartį su Rusiją neatlikus viešųjų pirkimų procedūros. Žinoma, kad Pakše, neskaitant rusų „Rosatom“, branduolinę jėgainę statyti norėjo ir prancūzų bendrovė „Areva“ ir bendra japonų ir amerikiečių bendrovė „Westinghouse“. Nepaisant to, sutartis pasirašyta būtent su Rusijos Federacija.
Priminsime, kad sausio viduryje Rusija ir Vengrija Maskvoje pasirašė ne vieną susitarimą dėl bendradarbiavimo ekonomikos ir prekybos srityse. Į susitikimą su Rusijos prezidentu Rusijos sostinėje atvykęs Vengrijos premjeras tada žadėjo vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su „Pietų srauto“ projektu. Rusija sutiko Vengrijai suteikti lėšų dviem Pakšo branduolinės jėgainės energijos blokams.
