Tokią nuomonę išsakė Vašingtone kalbėjęs Amerikos naftos instituto (API) vadovas Jackas Gerardas.
Pareigūno vertinimu, senai galiojusio embargo eksportuoti naftą į užsienį atsisakymas ir angliavandenilių žaliavų gavybos bumas JAV reiškia, kad šalis į pasaulinę energetikos rinką "atėjo kaip stambi rinkos žaidėja".
„Energetikos geopolitika niekada nebebus tokia, kaip anksčiau", - mano JAV ekspertas.
Jo požiūriu, pastarosiomis dienomis kuro kainos nekyla net ir susidarius rimtai krizei santykiuose tarp Irano ir Saudo Arabijos tik dėl JAV gruodį priimto įstatymo atnaujinti "juodojo aukso" eksportą.
Atsiradęs dokumentas, anot J. Gerardas jau keičia pasaulio naftos gavybos pramonės dinamiką.
Pasak jo, prieš 10 metų Artimuosiuose Rytuose susidarius tokiai situacijai, kaip dabartinė trintis tarp Teherano ir Rijado, „susidarytų staigus naftos kainų šuolis". Paskui naftos kainą kyla ir degalų kainos.
DELFI primena, kad o to, kai Saudo Arabija sekmadienį nutraukė diplomatinius santykius su Iranu, kilus ginčui dėl Rijade įvykdytos žymaus šiitų musulmonų dvasininko Nimro al-Nimro egzekucijos, visame pasaulyje pakilo naftos kainos.
Pirmadienį naftos kaina šoktelėjo keletu procentų iki 38 JAV dolerių už barelį, tačiau jau antradienį vėl grįžo prie 36 JAV doleri7.
Bendrovės „CMC Markets" analitikas Rickas Spooneris „Bloomberg" teigė, kad ir ateityje kainos greičiausiai kiek pakils, tačiau gavybos procesui jokio pavojaus nėra.
Pastaraisiais dešimtmečiais santykiai tarp Irano ir Saudo Arabijos itin įtempti. Prie santykių pablogėjimo prisidėjo Irano branduolinė programa ir Irano piliečių žūtys per hadžo piligrimystę 1987 ir 2015 metais.
