Taip būtų galima apibūdinti Baltijos šalių elektros rinką, kuri, nors yra beveik pilnai liberalizuota – tik Lietuvos namų ūkiai dar neperka elektros laisvojoje rinkoje – kiekvienos valstybės vartotojų sąskaitos už elektros energiją skiriasi pakankamai ryškiai.
Pigiausiai ji atsieina Lietuvos namų ūkiams, o brangiausiai – latviams.
Šiandien elektros kainą galutiniam vartotojui sudaro keturios dalys: elektros energijos kaina, paskirtymo tinklų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) ir PVM mokesčiai. Visų šių kainos komponentų palyginimas tarp Baltijos šalių puikiai atskleidžia kiekvienos valstybės rinkos būklę ir įstatymų leidėjų priimtų sprendimų poveikį.
Lietuvoje namų vartotojai elektrą perka pigiausiai, nors atviroje didmeninėje rinkoje ji pas mus neretai kainuoja 30 proc. brangiau, nei Estijoje.
Pagrindinė pigumo priežastis – elektros kaina namų vartotojams Lietuvoje tebėra reguliuojama, tad yra daugiau „politinė“, o ne nustatoma rinkos sąlygomis.
Tuo tarpu Latvijoje jau ilgiau nei pusmetį visi vartotojai elektrą perka laisvojoje rinkoje, o Estijoje ji atverta dar 2013 metais.
Kainos kiltų
Reguliuojamasis elektros tarifas Lietuvoje paskutinį kartą buvo peržiūrėtas 2014 metais. Todėl jeigu reguliuojamosios kainos Lietuvoje būtų panaikintos dabar, greičiausiai vartotojams tektų susitaikyti su kainų kilimu – elektros energijos kaina namų ūkiams priartėtų prie Latvijos kainų lygio, nes didmeninėje rinkoje elektros kainos tarp Lietuvos ir Latvijos yra praktiškai identiškos, o žemiausios jos – Estijoje, kuri yra gerai integruota su Skandinavijos šalimis ir turi didelius vidaus gamybos resursus – pagamina netgi daugiau elektros, nei suvartoja pati.
Tiesa, baimintis kainų padidėjimo Lietuvos namų ūkiams kol kas nereikėtų – šiuo metu viešai paskelbta, kad Lietuvos energetikos ministerija neplanuoja panaikinti reguliuojamųjų kainų namų ūkiams bent iki 2017 metų sausio 1 dienos.
O iki to laiko Lietuva jau turės elektros jungtis su Skandinavijos ir Lenkijos šalimis, kurios gali sumažinti didmeninių kainų lygį Lietuvoje ir Latvijoje.
Todėl galima prognozuoti, kad, atvėrus rinką 2017 m., Lietuvos namų ūkiai už elektros energiją nemokėtų daugiau nei dabar. Tiesa, abi šalys išliks nuolatinio energijos deficito valstybėmis, todėl prognozuojama, kad skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, nors ir sumažės, tačiau bent 2016 metais dar išliks.
Galimas paskirstymo tinklo tarifų optimizavimas
Antras reikšmingesnis kainų komponentų skirtumas tarp Baltijos šalių pastebimas analizuojant paskirstymo tinklų tarifus. Jie Lietuvoje kol kas yra žemiausi, bet reikia turėti omenyje, kad jis taip pat yra reguliuojamas ir Lietuvoje šį komponentą reguliuotojas jau senokai buvo peržiūrėjęs.
Milžiniškas paskirstymo tarifų skirtumas tarp Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių verčia galvoti, kad toks žemas tarifų lygis nėra tvarus ir ateityje turėtų būti peržiūrėtas, kad būtų užtikrinamas paskirstymo tinklų patikimumas.
Lietuva susitvarkė su VIAP
Didžiausi skirtumai tarp Baltijos šalių yra pastebimi VIAP mokestyje, kuriuo subsidijuojami įvairūs energetikos projektai. Estijoje subsidijas gauna atsinaujinančiųjų energijos šaltinių jėgainės ir kai kurios efektyvios kogeneracinės elektrinės, Lietuvoje jos skiriamos ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių jėgainėms, ir kogeneracinėms elektrinėms.
Latvijoje padėtis panaši kaip Lietuvoje, tačiau yra vienas esminis skirtumas – tarp remiamų elektrinių didžiąją dalį sudaro kogeneracinės elektrinės, kurios kaip kurą naudoja dujas. Todėl Latvijoje mokesčiai kogeneracinėms elektrinėms yra tokio dydžio, kokie, pavyzdžiui, yra visi Lietuvos VIAP mokesčiai bendrai.
Be to, mano nuomone, Lietuva pastaraisiais metais demonstruoja didžiausią lankstumą tvarkydamasi su VIAP – jeigu anksčiau jis buvo didžiausias tarp visų Baltijos šalių, šiandien jis yra akivaizdžiai mažesnis ir netgi gali dar labiau sumažėti, maždaug iki Estijos VIAP lygio.
Apibendrinant Baltijos šalyse matomas tendencijas galima numatyti, kad ateityje elektros energijos kainos ir jos paskirstymo kainos Baltijos šalyse išsilygins.
Elektros energijos srityje tai skatins 2016 metais pradėsiančios veikti naujos jungtys ir jau suplanuotos kitos jungtys, kurios bus paleistos 2020 metais, o geriausios patirties perėmimas paskirstymo tarifų reguliavimo ir paskirstymo operatorių veiklos srityje užtikrins, kad ir šis kainų komponentas visose Baltijos šalyse pamažu išsilygins.
Tai reiškia, kad ilgesnėje perspektyvoje, kai visose Baltijos valstybėse elektros energijos rinka bus atvira, didžiausius skirtumus sąskaitose sudarys būtent VIAP mokesčio dalis.
