Išslaptinti VSD duomenys: „Rosatom“ norėjo įsitvirtinti Lietuvoje

 (39)
Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“, šiuo metu statanti Baltarusijos Astravo atominę elektrinę, turėjo planų įsitvirtinti ir Lietuvoje, rodo Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
© RIA/Scanpix

„Rosatom“ Lietuvoje ketino sukurti konsorciumą, kuriam priklausytų „Rosatom“ įmonės ir Lietuvos statybos bendrovės „Vėtrūna“, „Eika“ ir Panevėžio statybos trestas (PST). „Rosatom“ Lietuvos verslininkams žadėjo suteikti užsakymų tiesiant elektros jungtis su Karaliaučiumi, bendradarbiauti „Rosatom“ projektuose, prekiauti elektra, o už tai tikėjosi padedami verslininkų priartėti prie Lietuvos politikų.

Į „Rosatom“ planus įsitvirtinti Lietuvoje buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas. Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu Mindaugu Basčiu šie bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.

Tai rašoma BNS turimoje VSD medžiagoje, kuri išslaptinta trečiadienį.

„Rosatom“ bandė perimti „Vėtrūnos“ akcijas

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ siekė įsigyti dalį „Vėtrūnos“ akcijų mainais už šiai įmonei grąžintą skolą bei būsimus užsakymus Karaliaučiaus Baltijos atominėje elektrinėje. Taip pat „Rosatom“ siekė užmegzti glaudžius ryšius su kitais verslininkais bei socialdemokratų lyderiais. Darbo ėmėsi „Rusatom Overseas“ atstovybės Kijeve vadovas Aleksandras Mertenas, kuriam tarpininkavo J. Kostinas.

Buvo nuspręsta, kad bus steigiamas „Rosatom“ įmonių ir „Vėtrūnos“, „Eikos“ bei Panevėžio statybų tresto konsorciumas. 2012 metų spalį dėl to Maskvoje susitiko J. Kostinas ir „Vėtrūnos“ atstovas Adolfas Ginaitis, tačiau derybos, anot žvalgybos, sekėsi sunkiai, mat „Vėtrūna“ buvo suinteresuota iš „Rosatom“ atgauti skolas ir tik po to kalbėtis apie galimus kitus „Rosatom“ užsakymus.

Mindaugas Bastys
Mindaugas Bastys
© DELFI / Domantas Pipas

„Nuo pat minėto plano atsiradimo pradžios „Vėtrūnos“ ir „Rosatom“ interesai skyrėsi: Lietuvos verslininkams buvo svarbiau atgauti skolą (nors domino ir nauji „Rosatom“ užsakymai), „Rosatom“ vadovams - užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti strategiškai svarbius projektus (tuo pat metu neatsisakant planų gauti dalį „Vėtrūnos“ akcijų)“, - teigia Lietuvos žvalgyba.

Anot VSD, stringant pokalbiams, 2012 metais J. Kostinas pareiškė, kad laikas derybas dėl konsorciumo „perimti į savo rankas“.

Jau lapkritį J. Kostinas ėmė organizuoti A. Merteno vizitą į Vilnių, kurio metu turėjo būti suderinti konsorciumo steigimo dokumentai. Gruodį į Lietuvą atvykus A. Mertenui, šis susitiko su J. Kostinu ir M. Basčiu, buvo derintas susitikimas ir su A.Butkevičiumi, tačiau šis neatvyko, o „Rosatom“ atstovai buvo patikinti, kad jis galės susitikti su jais, kai bus suformuota nauja Vyriausybė.

Tačiau viešumoje pasklidus apie „Rosatom“ ir M. Basčio susitikimus bei deryboms dėl konsorciumo įsteigimo stringant, 2013 metų rudenį Rusijos branduolinės energetikos gigantės vadovybė ėmė reikšti nepasitenkinimą derybomis, o 2014 metų pradžioje derybos visai nutrūko.

Lietuvai siūlė Karaliaučiaus AE akcijų

„Rosatom“ ne tik siekė įsitvirtinti Lietuvoje, bet ir siūlė Lietuvai dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte kaip akcininkei. O jeigu Lietuva nuspręstų statyti Visagino AE, Rusijos kompanija siūlėsi dalyvauti su savo projektu ir būti jėgainės dalininke.

Žvalgybos duomenimis, 2013 metų vasarį vėl nepavykus susitikti su A. Butkevičiumi, buvo suorganizuotas A. Merteno susitikimas su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, kuriame dalyvavo ir J. Kostinas bei M. Bastys.

Susitikime su V. Gedvilu A. Mertenas teigė, kad „Rosatom“ yra pasirengusi investuoti Lietuvoje - statyti elektros perdavimo linijas, steigti bendrą įmonę, be to, buvo tikimasi panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Tačiau, pasak VSD, V. Gedvilui suabejojus, ar Lietuvai verta statyti savo branduolinę jėgainę, jei jos statomos Baltarusijoje ir Karaliaučiuje, A. Mertneas pasiūlė ne tik pasirašyti sutartį dėl elektros pirkimo iš Karaliaučiaus elektrinės, bet ir dalyvauti projekte kaip partnerei, įsigyjant jėgainės akcijų.

Tačiau „Rosatom“ neatmetė galimybės ir pastatyti branduolinę jėgainę Lietuvoje. Anot žvalgybos duomenų, V. Gedvilui pasiteiravus, ar „Rosatom“ statytų jėgainę, A. Mertenas patikino, kad „Rosatom“ pasiruošusi žengti į Lietuvą su savo projektu, o pati pretenduotų į 25 proc. Visagino AE akcijų.

Tačiau A. Mertenui po kiek daugiau nei savaitės pavyko susitikti ir su tuometiniu premjeru Algirdu Butkevičiumi.

Ignalinos atominėje elektrinėje 2012 metų vasario 22 dieną A. Mertenas kartu su J.Kostinu atvyko į susitikimą ir A.Butkevičiui pasiūlė dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte, taip pat - statyti elektros jungtį į Karaliaučių, bendradarbiauti branduolinėje energetikoje.

A. Mertenas atsiskaitydamas apie susitikimą „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Kirilui Komarovui tikino, kad akcentavo A. Butkevičiui, jog „priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą“.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Į Klaipėdą atplaukia naujas SGD krovinys (87)

Šeštadienį į Klaipėdą atplaukia naujas suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys.

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus mirtinus incidentus Astravo AE (128)

Baltarusija neigia pranešimus apie naujus žmonių mirtimi pasibaigusius incidentus Astravo atominės elektrinės (AE) statybos aikštelėje.

Prieš kitos savaitės OPEC susitikimą nafta laikosi netoli 50 dolerių

Naftos kainos penktadienį laikėsi mažai pakitusios prieš kitą savaitę laukiantį Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) susitikimą, skelbia „Reuters“.

G. Landsbergis: lengvatinis PVM tarifas šildymui turi būti 9 proc. (82)

Susitarimą su valdančiaisiais „valstiečiais“ dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui sugrąžinimo sudaręs konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad lengvatinis tarifas turėtų siekti 9 procentus.

V. Šapoka: „Lietuvos energija“ perrašo energetikos istoriją (15)

„Lietuvos energija“ per ketverius veiklos metus ne tik sėkmingai pertvarkė ir išgrynino grupės veiklas, bet ir užtikrino svarią grąžą Lietuvos valstybei. Tai ketvirtadienį pabrėžė finansų ministras Vilius Šapoka darbą baigusiai „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybai. Joje dirbo Šarūnas Kliokys, Antanas Danys, Dr. Virginijus Lepeška, Agnė Bagočiutė, Rasa Noreikienė ir Tomas Garasimavičius.