Norvegijos naftos ir energetikos ministerija apsvarstys kiekvieną ateities sandorį ir nuspręs, ar bendrovė turi prisiimti atsakomybę už išlaidas dėl eksploatavimo nutraukimo telkiniuose, kurie priklausė jų antrinėms įmonėms, jeigu naujieji savininkai negalės jų padengti, lapkričio 8 d. laiške naftos gavybos bendrovėms pranešė Norvegijos naftos ir dujų asociacija.
Seniau tokia praktika buvo taikoma pavieniam turtui, teigė Runas Solbergas, partneris Osle įsikūrusioje teisininkų įmonėje „Thommessen“. Toks vyriausybės žingsnis gali padidinti kliūtis bendrovėms, norinčioms pasitraukti iš Norvegijos, taip pat gali neigiamai paveikti kainas ar bent jau sandorių sąnaudas, sakė jis.
„Reikės laiko, kol naujoji praktika taps visiškai aiški, – sakė R. Solbergas. – Bet koks neapibrėžtumas iš ministerijos pusės turės neigiamų pasekmių tiek pirkėjams, tiek ir pardavėjams“.
Toks atsakomybės didinimas leidžia manyti, kad vyriausybė vis labiau nerimauja dėl didelių bendrovių ketinimų parduoti Norvegijoje valdomą turtą smulkesniems, mažiau finansiškai patikimiems naftos gavėjams ir privataus kapitalo įmonėms.
„Exxon Mobil“, „Royal Dutch Shell“ ir „Total“ svarsto galimą Norvegijoje valdomo turto pardavimą, savaitgalį pranešė savaitraštis „Sunday Times“. Anksčiau šiais metais įvyko 1,3 mlrd. JAV dolerių vertės BP Norvegijos padalinio susijungimas su „Det Norske Oljeselskap“.
Norvegijos naftos direktorato, šalies naftos pramonės reguliavimo institucijos, duomenimis, Norvegijos jūrinės dalies telkinių eksploatavimo nutraukimo kaštai sudarytų maždaug 170 mlrd. kronų (20 mlrd. JAV dolerių).
