„Jeigu paminėti etapais, tai pirmiausia būtų grūdų technologinis apdorojimas, sumalimas, po to – fermentacija, tada pagaminamas alkoholis, jis atskiriamas nuo brogos arba žliaugtų, po to tie žliaugtai patenka į bioreaktorius, kur vyksta jų puvimas ir išsiskiria metano dujos. Jos yra technologiškai apdorojamos, t.y. pašalinamas sieringumas (arba kvapai - DELFI), po to jos patenka į vidaus degimo variklį, kur besisukdamos sukuria elektros energiją, o iš išmetamų dujų mes pasiimame šilumą. Po to, kai pasiimame šilumą ir dūmas visiškai atidirba, mes pašaliname vandenį ir kietos dalelės patenka atgal į laukus, kuriuose gali būti auginami grūdai“, - pasakoja Vilniaus degtinės Obelių spirito varyklos direktorius Povilas Stumbrys.
Jis dėsto, kad naują biodujų jėgainę paskatino pastatyti griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai ir galimybė sau pasigaminti šilumos bei elektros.
„Gamykla nuosekliai keičiasi, be to, aplinkosauginiai reikalavimai verčia eiti kartu su gyvenimu, neslėpkime, kad yra ir ekonominių motyvų - išgauti elektros energiją ir dar papildomai šilumą gaminti yra nemaži sutaupyti pinigai“, - sako P. Stumbrys.
Investicija sudarė 25 mln. litų, o pusę projekto vertės buvo finansuojama iš ES fondų lėšų. Skaičiuojama, kad investicija atsipirks per 6-8 metus.
„Šiuo metu vyksta užbaigiamieji derinamieji darbai, tačiau planuojama, kad elektros energijos mes savo reikmėms panaudojime apie 40 proc., visą kitą parduosime į skirstomuosius tinklus. O šilumą sunaudosime visą, dar šiek tiek, esant reikalui, pasigaminsime papildomai“, - dėsto P. Stumbrys.
Pasak jo, kol kas varykla neturi sutarties dėl elektros pardavimo kainų, tačiau planuoja, kad už kilovatvalandę gaus ne mažiau kaip 30 centų.
„Bioreaktoriuose mes galime naudoti ir kitų gamybos procesų technologines atliekas, pavyzdžiui, atliekas iš parduotuvių, aišku, jas prieš tai reikia apdoroti, paversti košele. Mes deramės, kad joms būtų visapusiškas racionas, nes bakterijos yra gyvas organizmas, todėl jas maitinsime ir kitų gamybinių procesų atliekomis, ne tik spirito“, - sako P. Stumbrys.
Žliaugtus perdirbus biojėgainėse, likusios medžiagos, atskyrus vandenį, bus naudojamos kaip trąšos. Anksčiau neperdirbti žliaugtai buvo šeriami gyvuliams ir naudojami kaip trąšos.
