Interviu „Verslo žinioms” jis aiškino, kad „mes vartojame visame pasaulyje žinomą terminą shale gas, taip apibūdinami netradicinių angliavandenilių ištekliai. Tai gali reikšti visas angliavandenilių fazes – dujas, nafta arba kondensatą.”
J. Mockevičius nurodo, kad Lietuvoje šios uolienos slūgso nelabai giliai - maždaug 1800-1900 m. gylyje, o ten negali būti pakankamai aukšto slėgio ir temperatūros, kad organinė medžiaga virstų dujomis.
Tad, pasak jo, ten yra skalūnų naftos, skirtingai nei Lenkijoje, kur skalūnai yra 3-4 km gylyje – tai tinkamos sąlygos susidaryti dujoms.
J. Mockevičius mano, kad koncernas „Chevron” gali pasitraukti iš šio projekto – tai gali įvykti ir dėl viešosios opinijos, ir dėl teisės aktų pakeitimų. Taip pat gali atsirasti ir naujų geologinių duomenų, kurie pakeistų padėtį.
Pasak J. Mockevičiaus, Lietuvoje teoriniai netradicinių angliavandenilių geologiniai ištekliai, perskaičiuoti kubiniais metrais, gali būti didesni nei 500 mlrd. kub. metrų. O išgauti, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, pavyktų 30-50 mlrd. kub. metrų, skaičiuojant dujų ekvivalentu.
