Neseniai kai kurios žiniasklaidos priemonės, taip pat ir DELFI redakcija, gavo anoniminį laišką. Jo autorius prie laiško prisegė vieno pranešimo nuotrauką. Pranešime rašoma:
„Gerb. gyventojai, informuojame, kad reikia atlikti šildymo skaitiklių metrologinę patikrą. Kadangi skaitiklis yra gyventojo atsakomybėje, tai siūlome skaitiklio patikros paslaugą.
Skaitiklio numontavimas, patikrinimas ir sumontavimas kainuotų 66,18 Eur. Jei skaitiklis būtų pripažintas netinkamu, tada jo keitimas kainuotų 157,3 Eur. Jei norite atlikti šildymo skaitiklio patikrą, prašome registruotis bendruoju telefonu“.
Laiško autorius atkreipė dėmesį, kad UAB „Namų priežiūros centras“ pranešime vartojamas žodis „reikia“ (t. y. pabrėžiama pareiga), o ne „rekomenduoja“.
„Galbūt verslininkams trūksta lėšų, kad apgaulės būdu kvailindami žmones ir vykdydami nesąžiningą komercinę veiklą, jie bando pasipelnyti. Ir tokių patiklių tikrai atsiras“, – svarstė jis.
„Namų priežiūros centro“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis patvirtino, kad bendrovė platino tokio turinio pranešimus, tačiau nepaaiškino, kodėl juose yra žodis „reikia“.
„Šilumos skaitikliai po tam tikro eksploatavimo laiko galimai gali fiksuoti neteisingus šilumos suvartojimo duomenis. Todėl namo administratorius, vadovaudamasis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymu, rekomenduoja minėto namo gyventojams pasitikrinti jų nuosavybei priklausančius šilumos apskaitos prietaisus“, – komentavo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, minėtame įsakyme nurodyta, kad daugiabučių namų butuose ir individualiuose namuose esančius šilumos skaitiklius, kurių pralaidumas nedidesnis kaip 1,5 kub. m./h, rekomenduojama metrologiškai tikrinti nerečiau kaip kas 4 metus.
„Noriu akcentuoti, kad skaitiklių patikra nėra privaloma – tai pačių gyventojų sprendimas. Šiuo metu toks pasiūlymas yra pateiktas tik vieno namo gyventojams, kurie naudoja nuotolinio nuskaitymo skaitiklius.
Keletas šio namo gyventojų jau kreipėsi į mus dėl sugedusių prietaisų su pageidavimu juos pakeisti naujais, kas ir buvo sėkmingai padaryta“, – tikino P. Ugianskis.
Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkė Natalija Bražunienė paaiškino, kad daugiabučių gyvenamųjų namų butuose įrengti šilumos skaitikliai, priklausomai nuo gyventojų pasirašytų sutarčių sąlygų, gali būti atsiskaitomieji arba neatsiskaitomieji.
„Jei skaitiklis yra atsiskaitomasis, t. y. jei vartotojas deklaruoja jo rodmenis ir pagal tai atsiskaito su šilumos tiekėju, šilumos skaitikliai priskiriami teisinei metrologijai ir nustatyta tvarka jiems privaloma atlikti metrologinę patikrą kas 4 metus. Už šilumos, kaip ir už karšto vandens skaitiklių, patikros atlikimą atsakingas šilumos tiekėjas. Vartotojams tokia prievolė teisės aktuose nenumatyta“, – komentavo ji.
Anot viršininkės, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės numato, kad šilumai paskirstyti patalpų savininkams – šilumos vartotojams, gali būti naudojami ir šilumos kiekio matavimo prietaisai, įrengti statinio projekte nurodytoje vietoje.
Tokie skaitikliai nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, bet jų rodmenų ataskaitos naudojamos šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, jeigu šalių sutarimu šilumos pirkimo – pardavimo sutartyse nenurodyta kitaip.
„Tokiu atveju taisyklėse nurodyti buitiniai šilumos skaitikliai laikomi neatsiskaitomaisiais ir jiems nėra privaloma metrologinė patikra“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, iš gyventojo nufotografuoto pranešimo nėra aišku, ar jame minimi šilumos skaitikliai yra atsiskaitomieji, kaip yra atsiskaitoma už daugiabučio namui ir gyventojų butams tiekiamą ir paskirstomą šilumos kiekį.
„Gyventojams patartina neskubėti reaguoti į tokio pobūdžio pranešimus ir pirmiausia išsiaiškinti situaciją su šilumos tiekėju arba namo administratoriumi. Jei skaitikliai nėra atsiskaitomieji, tai daugiabučio namo gyventojai patys apsisprendžia dėl jų butuose įrengtų šilumos skaitiklių naudojimo ir jų metrologinės patikros reikalingumo“, – reziumavo viršininkė.
Registrų centro duomenimis, visos „Namų priežiūros centro“ akcijos priklauso bendrovei „Mano būstas“, ši priklauso Estijoje registruotai „City Service“, o tarp pastarosios akcininkų yra bendrovė „Icor“. 2010 m. „Icor“ vadinosi „Rubicon group“, kuriai vadovavo verslininkas Andrius Janukonis.
2009 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu nuosprendžiu buvo pripažinta: organizuodamas Vilmanto Drėmos papirkimą, kad Vilniaus mero rinkimuose šis balsuotų už Artūrą Zuoką, A. Janukonis ir Darius Leščinskas padarė nusikalstamus veiksmus.
