Iš pradžių „Gazprom“ atsisakė paaiškinti tiekiamų dujų kiekio sumažėjimo priežastis, o ekspertai įžvelgė pavojingą signalą, siunčiamą Europai.

Tačiau „Gazprom“ nesieja susiklosčiusios situacijos su reversiniu dujų tiekimu į Ukrainą, prieš kurį pasisakė įmonės atstovai, - dabar didelė gamtinių dujų dalis gali būti tiekiama per suremontuotą dujotiekį „Jamal–Europa“. Įdomu tai, kad šiuo dujotiekiu dujos tiekiamos į Vokietiją, kuri taip pat skundėsi sumažėjusiu tiekimu.

Oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kurpijanovas su Dujų informacijos agentūra pasidalino tiekimo sumažinimo priežastimis, rašo newsru.com. „Šiuo metu po atlikto remonto daugiau dujų tiekiama dujotiekiu „Jamal–Europa“, todėl per Slovakiją dujų tiekiama mažiau“, - informavo jis.

Svarbu pastebėti, kad dujų iš Rusijos tranzitas per Ukrainos ir Slovakijos teritoriją nuo rugsėjo mėn. pradžios viršijo numatytąsias apimtis 60 mln. kubinių metrų, o rugsėjo 15 d. šis viršijimas sudarė 49,6 mln. kubinių metrų, o tai 17 proc. mažiau nei per pastarąsias dvi savaites. Slovakijos dujų operatorius „Eustream“ pranešė, kad rugsėjo 16 d. numatytasis tranzito viršijimas sudarys 51,6 mln. kubinių metrų.

Nuo šio mėnesio pradžios „Eustream“ pradėjo reversinį dujų tiekimą į Ukrainą. Nesenai reversinis Ukrainai skirtas dujų tiekimas iš Slovakijos pasiekė maksimalią 26,2 mln. kubinių metrų per parą apimtį. Tokiu būdu teoriškai Ukraina šiuo maršrutu gauna 30 proc. viso jai būtino dujų importo. Rugsėjo 10 d. iš Slovakijos į Ukrainą tiekiamų dujų apimtis pirmą kartą sumažėjo, o rugsėjo 11 d. tiekiamų dujų kiekis neviršijo 10 mln. kubinių metrų. Slovakijos dujų tiekimo įmonė SPP pranešė, kad „Gazprom“ patenkino tik 90 proc. šios įmonės pateiktos paros užklausos, tačiau „Gazprom“ atstovai pareiškė, kad tiekiamų dujų apimtis nepakito.

Slovakija – viena pagrindinių iš Rusijos į Europos Sąjungą (ES) tiekiamų gamtinių dujų tranzito šalių. Tiekiamų dujų kiekio sumažėjimu skundėsi ne tik ši šalis. Lenkijos valstybinė naftos ir dujų įmonė PGNiG rugsėjo 11 d. pranešė, kad dujų tiekimo deficitas per „Drozdoviči“, „Kondratki“ ir „Vysokoje“ stotis siekia 45 proc. Įdomu, kad po to Slovakija nutraukė reversinį dujų tiekimą į Ukrainą, o Kijevas dėl to apkaltino Maskvą.

Vokietijos energetikos įmonė E.ON taip pat pranešė, kad Rusija sumažino dujų tiekimą į Vokietiją. Ši situacija susiklosčiusi nuo rugsėjo mėn. pradžios, o dujos iš Rusijos į Vokietiją tiekiamos dujotiekiu „Jamal–Europa“. Rugsėjo 3–10 d. tiekiamų gamtinių dujų paros norma sumažėjo nuo 82 mln. iki 73 mln. kubinių metrų. Be to, tiekiamų dujų apimtis pagrindine tranzitinė arterija, kuri driekiasi Ukrainos teritorija, lyginant su rugpjūčio mėn., taip pat sumažėjo 30 proc. Dabar šia kryptimi per parą tiekiama apie 61–62 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir aptarė dujų tiekimo situaciją. „V.Putinas ir A. Merkel apsikeitė nuomonėmis dėl Rusijos gamtinių dujų tiekimo ES šalims narėms. Nuspręsta tęsti konsultacijas trišaliu formatu“, - rašoma Kremliaus internetinėje svetainėje. Taip pat V. Putinas ir A. Merkel aptarė Ukrainoje susiklosčiusią situaciją.

V. Putinas telefonu kalbėjosi ir su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jose Manueliu Barroso. „Pabrėžta būtinybė tęsti dialogą dėl nenutrūkstamo dujų tiekimo iš Rusijos į Europą per Ukrainos teritoriją užtikrinimo“, - rašoma Kremliaus internetinėje svetainėje.

Ekspertai jau anksčiau buvo įspėję, kad reikšmingas Rusijos gamtinių dujų tiekimo sumažėjimas sukels didelį deficitą Rytų Europoje ir staigų energijos išteklių kainų augimą. Jei Rusija imtųsi visiško ir ilgalaikio dujų eksportavimo į Europą embargo, tai galėtų sukelti socialines ekonomines „sprogstamąsias bangas“. Vis dėlto visiškas dujų eksportavimo iš Rusijos embargas vis dar vertinamas kaip mažai tikėtinas. Tiesa, ekspertai mano, kad tai įmanoma, jei ir toliau bus tęsiamas sankcijų tarp Rusijos ir ES eskalavimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (44)