Žaliavų rinka skatina elektros kainų mažėjimą
Nors vasarį buvo stebimas nedidelis kainų augimas anglies rinkoje, kai ji trumpam pakilo iki 60 USD/t, kovą ši tendencija vėl kito – per mėnesį anglis prarado 10 proc. savo vertės. Pagrindine tokių pokyčių priežastimi išlieka kainų kritimas alternatyviųjų žaliavų rinkoje bei anglies perteklius. Nedidelis nuosmukis jau trečią mėnesį iš eilės stebimas ir CO2 emisijos kvotų rinkoje, kur kainos sumažėjo 2 proc. ir mėnesio pabaigoje pasiekė 7 EUR/t. Pagrindinė priežastis – iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl planuojamų reformų. Tačiau rinkos dalyviai prognozuoja, kad priėmus planuojamas reformas dėl rinkoje esančio emisijos kvotų pertekliaus mažinimo, CO2 kvotų kaina galėtų pakilti.
Kuro kainų kritimas taip pat buvo stebimas ir kontinentinės Europos elektros energijos išankstinėje rinkoje. Vokietijos 2016 m. išankstinė kaina vasarį sumažėjo 3 proc. iki 32,15 EUR/MWh. Šiaurės šalyse įtaka buvo santykinai mažesnė, nes rinkos struktūra pasižymi didesne atsinaujinančių išteklių dalimi, todėl joje 2016 m. išankstinė kaina kovą jau antrą mėnesį iš eilės mažėjo 1 proc. iki 28,35 EUR/MWh. Vandens kiekis Skandinavijos hidroelektrinių talpyklose taip pat vis dar viršija daugiametę normą, todėl galimybė sulaukti staigaus kainų augimo artimiausiu metu yra maža.
Kaina – žemiausia nuo prisijungimo prie biržos
Baltijos šalyse kovą taip pat tęsėsi kainų mažėjimas. Vidutinės mėnesio kainos „Nord Pool Spot“ biržoje Latvijoje ir Lietuvoje nukrito iki 32,22 EUR/MWh. Tai – 18 proc mažiau nei ankstesnį mėnesį ir 23 proc. mažiau nei praeitų metų kovą. Šis skaičius – žemiausias kainų lygis nuo Latvijos ir Lietuvos prisijungimo prie „Nord Pool Spot“ biržos 2013 m. vasarą. Staigų kainų smukimą labiausiai skatino greičiau nei įprasta prasidėję potvyniai, dėl kurių išaugo hidroelektrinių pagamintos elektros apimtys. Kainų kritimą taip pat skatino veiksmingas Rygos šiluminės elektrinės veikimas bei stabilus energijos perdavimo jungčių veikimas.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje Estijos rinkoje kovo mėn. taip pat pasiekė žemiausią iki šiol stebėtą tašką – 30,31 EUR/MWh. Tai – 9 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį ir 4 proc. mažiau nei praeitų metų kovą. Kainų smukimą skatino ir jau minėtas vietinės elektros gamybos šoktelėjimas Latvijoje ir bendras kainų nuosmukis Skandinavijoje, kurį savo ruožtu skatino kainų kritimas pasaulinėse žaliavų rinkose.
Padidėjus vietinių hidroelektrinių gaminamos elektros energijos apimčiai, elektros kainų skirtumas, kuriam didžiausią įtaką turi riboti tarpvalstybinei prekybai prieinami energijos perdavimo pajėgumai, Baltijos ir Skandinavijos šalyse kovo mėn. labai sumažėjo. Latvijoje ir Lietuvoje elektros energijos rinkos kaina buvo vidutiniškai 6,2 EUR didesnė nei Skandinavijoje, palyginus su 10,05 EUR pirmaisiais šių metų mėnesiais. Tuo tarpu Estijoje kovo mėn. elektros energijos rinkos kaina buvo vidutiniškai 4,3 EUR didesnė nei Skandinavijoje.
Elektros energijos momentinių kainų smukimas buvo stebimas ir kontinentinės Europos rinkoje, kur vidutinės mėnesio kainos nukrito 11 proc., palyginus su ankstesniu mėnesiu. Sparčiausiai kainos krito Prancūzijoje ir Vengrijoje – apie 14 proc. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, elektros kainos kovo mėn. pasižymėjo mažiausiu kritimu, kuris siekė 6 proc.