Šiuo metu vyksta derybos dėl trečiojo ir ketvirtojo dujotiekio projekto „Nord Stream“ vamzdžių tiesimo. Juos nutiesus, „Nord Stream“ pajėgumas padvigubėtų (iki 110 mlrd. kubinių metrų per metus). 2012 metais suplanuotas ir „South Stream“ statybos Juodosios jūros dugne. Žadama, jog juo į Europą kiekvienais metais atkeliautų dar 63 mlrd. kubinių metrų dujų.
Visa tai, kaip skelbia Vokietijos žurnalas, pastebimai padidins Rusijos įtaką Europos energetikos rinkoje. Juk Europa ir dabar iš Rusijos įsigyja net 34 proc. gamtinių dujų paklausos ir praktiškai trečdalį visos naftos. Tai, anot leidinio, reiškia, jog energijos tiekimas Europai priklauso vien nuo Kremliaus, suinteresuotu tik finansine nauda Rusijai, nuotaikos.
Tokia priklausomybė Europai kelia rimtą grėsmę. Europos Sąjunga tai visai neseniai įrodė, kai sukėlė Kremliaus pyktį pradėjusi tyrimą dėl „Gazprom“ veiksmų Rytų ir Vidurio Europos rinkose.
Jeigu Rusija nuspręstų sumažinti dujų tiekimo apimtis, kaip kad buvo praeitą žiemą (Maskvai ventilius teko prisukti dėl pačią Rusiją užklupusios atšiaurios žiemos), turimų atsargų Europos šalims pakaktų vos kelioms savaitėms, tvirtina specialistai.
Garsus specialistas Michaelis Brauningeris mano, jog „pagrindo panikuoti nėra, nes Rusija, gyvenanti eksportu, niekada susitarimų nelaužė“, bet Europai vis dėl to derėtų pamąstyti apie dujų vartojimo mažinimą – „vien dėl konkurencijos šioje srityje didinimo“.
