Delegacijos pirmininkas Michaelis Theureris taip pat kritikavo Ignalinos AE uždarymo veiksmus dėl vėlavimo. „Jau išleista 457 mln. eurų iš numatytų 1,1 mlrd. eurų, skirtų elektrinei uždaryti. Po vizito pamatėme, kad darbai nėra vykdomi pagal grafiką ir vėluoja“, - kalbėjo europarlamentaras.

M. Theureris įspėjo, kad bet kokie Ignalinos AE darbų vėlavimai turės įtakos ES skiriamoms lėšoms šiam projektui.

Reikalauja geresnio projekto valdymo

Vizito metu Lietuvoje europarlamentarai rėmėsi Europos audito rūmų atlikta analize apie ES lėšų naudojimo Ignalinos AE uždarymui, kurioje pastebima, kad darbai nevykdomi laiku, nėra aiškaus darbų progreso įvertinimo ir organizaciniai pakeitimai buvo nepakankami.

„Auditoriai nustatė, kad saugyklos įrengimas vėluoja beveik ketverius metus. Tai yra labai ilgas laiko tarpas ir labai svarbu kaip pašalinti radioaktyvias medžiagas iš reaktoriaus. Gegužės mėnesį įvyko susitikimas tarp projekto valdytojų, partnerių ir komisijos. Mes, parlamentarai, klausiame, kodėl nėra geresnio projekto valdymo. Visos atsakingos institucijos privalo pagerinti valdymą, nes darbų vėlavimas turės įtakos finansavimo gavimui“, - įspėjo M. Theureris.

Delegacijos vadovas tikino, kad vizito metu susidarė nuomonė, jog nėra jokių aiškių konflikto sprendimo procedūrų. „Jei liepos mėnesį finansiniai nesutarimai su darbų vykdytojais nebus išspręsti, biudžeto kontrolės komitetas gali sustabdyti susitarimą tarp Lietuvos ir ES. Taigi mes tik galime prašyti, kad matoma problema būtų išspręsta“, - pabrėžė vokietis.

M. Theureris pasakojo, kad delegacija nuvykusi į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo vietą pamatė daug kvalifikuotų ir nuoširdžiai dirbti pasiryžusių specialistų. „Mes su jais kalbėjome, taip pat kalbėjome ir su rangovų atstovais bei valdžios atstovais. Susidarėme įspūdį, kad viena pusė kaltina kitą. Toks požiūris neskatina ieškoti sprendimo. Todėl siūlome susivienyti dėl bendro sprendimo“, - ragino svečias iš Briuselio.

Delegacijos vadovo teigimu, uždarymo darbai stringa ir dėl biurokratinių trikdžių. „Kai kurie projekto partneriai skundėsi, kad turi derėtis su dešimtimi licencijavimo įstaigų, kai tuo metu Bulgarijoje tėra tik viena institucija“, - palygino vokietis.

Jaučiamas didelis nesusikalbėjimas tarp pusių

ES biudžeto kontrolės komiteto narė Ingeborga Grassle paminėjo, kad stebint kitų šalių panašius projektus matyti, kad Bulgarija ir Slovėnija su tokiomis ryškiomis problemomis nesusiduria kaip Lietuva.

„Kuo greičiau turime sužinoti uždarymo kainą. Ir iki 2014 m. sausio visi paruošiamieji darbai turi būti padaryti, kad tiksliai žinotume, kiek reikia lėšų ne tik pašalinti branduoliniam kurui, bet ir elektrinės išmontavimui“, - kalbėjo viešnia.

Europarlamentarų teigimu, komiteto išvados neturės įtakos 2014-2020 m. ES biudžeto formavimui, tačiau jei nepavyks išspręsti problemų, tai gali atsiliepti ateities finansavimui. I. Grassle įspėjo, kad susidariusios dabartinės situacijos negalima naudoti kaip įkaitės, tikintis ateityje gauti didesnį finansavimą Ignalinos AE uždarymo darbams.

Biudžeto kontrolės komiteto atstovas Jensas Geieris pabrėžė, kad Ignalinos AE uždarymo darbuose trūksta bendro sutarimo. „Svarbu pabrėžti, kad problemų, kurias pamatėme, sprendimai dėl darbų vėlavimo paslėpti Lietuvoje, o ne Briuselyje. Pirmas žingsnis turėtų būtų, kad su projektu susiję institucijos rastų bendrą sutarimą analizei. Išklausius visas prie projekto dirbančias grupes išgirdome labai skirtingas išvadas apie galimas problemas“,- teigė jis.

Komiteto narys lietuvis Zigmantas Balčytis taip pat komentavo susidariusią nepalankią padėtį Lietuvai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo. „Jei Europos komisija priims sprendimą sustabdyti finansavimą, tai būtų labai blogas sprendimas Lietuvai ir užsienio investuotojams. Pritarsiu savo kolegoms, kad būnant vietoje tikrai jautėsi didelis nesusikalbėjimas tarp pusių. Valdymo sistema turi būti pakeista ir tokia, kokia yra šiandieną, neduoda norimų rezultatų“, - sakė jis.

Suomis Petris Sarvamaa pabrėžė, kad laiko švaistymas uždarymo projekte yra pinigų švaistymas. „Tai visų Europos Sąjungos šalių pinigų švaistymas. Mes čia ne tam, kad užbadytume pirštais, tačiau projektas turi judėti į priekį“, - akcentavo europarlamentaras.

DELFI primena kad iki 2013 m. Europos Sąjunga AE uždarymui skyrė 1,367 mlrd. eurų. Iš 2014-2020 m. biudžeto siūloma dar skirti 210 mln. eurų. Tačiau Lietuvos ekspertai teigia, kad tai tik 20 proc. reikalingų šiam periodui lėšų. Iš viso reikėtų 870 mln. eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (151)