Tokią nuomonę šeštadienį interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ išreiškė už energetiką atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris.
Anot jo, šiuo metu svarbiausia „išvengti galimos dujų krizės ir užtikrinti regiono energetinį saugumą ateinančiai žiemai“.
„Jeigu nerasime Ukrainai galimybių susimokėti daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių siekiančias jos skolas, kils galimybė, kad Rusija daugiau nebetieks energijos respublikai“, – mano eurokomisaras.
G. Oettingeris pridūrė, kad Ukraina svarbi ir kaip šalis, kurios teritorija vykdomas dujų tranzitas – per ją „žydrasis kuras“ tiekiamas Europai. Todėl, jeigu skolos nemažės, gali kilti „sunkiai kontroliuojamas procesas, galintis paveikti ir Vokeitiją“.
Jis įspėjo Europos Sąjungos (ES) valstybes neriboti su Rusija savo sutarčių energetikos sektoriuje, tiesa, tuo pat metu paragino ieškoti būdų diversifikuoti dujų tiekimą. Kaip šalis, ateityje galinčias nemažai nulemti Europos dujų rinkoje, jis įvardijo Norvegiją, Alžyrą ir Azerbaidžaną.
Tiesa, Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas balandžio 18 d. vykusioje laidoje pabrėžė, kad „Rusija niekada negrasino atjungti Ukrainai dujų tiekimo“.
„Dėl susidariusios didžiulės skolos Rusija tiesiog nori pagal šių metų galiojančią sutartį pereiti prie išankstinio apmokėjimo sistemos“, – nurodė D. Peskovas.
V. Putinas: reikalavimas susimokėti už dujas su politika nesusijęs
Šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos nurodymas Kijevui susimokėti savo įsiskolinimus už dujas niekaip nesusijęs su politiniais procesais Ukrainoje. Šalies vadovas dar kartą paragino Europos valstybes imtis priemonių, skirtų šalies biudžeto finansavimui.
„Ekonomikos nesiejame su politiniais procesais Ukrainoje“, - pabrėžė V. Putinas televizijos laidoje. Anot jo, Rusijos reikalavimas susimokėti susidariusias skolas „niekaip nesusijęs su Ukrainoje gegužės 25 d. vyksiančiais visuotiniais rinkimais“.
„Mes tiesiog turėjome šių metų balandžio 7 d. gauti pinigus už kovą tiektas dujas, tačiau jų nesulaukėme. Dar kartą pabrėžiu - suma siekia 525 mln. JAV dolerių. Iš jų negavome nieko“, - teigė prezidentas ir priminė, kad Rusija Kijevui dujas tiekė „mažiausia galima kaina - su visomis nustatytomis nuolaidomis“.
„Tarėmės, kad jeigu jie nemokės, pereisime prie anksčiau taikytos kainos nustatymo formulės. Ši, pagal šiuo metu galiojančią sutartį, siekia 485 JAV dolerius 1 tūkst. kub. metrų. Kalbėta ir apie perėjimą prie išankstinio apmokėjimo. Nenorime tokio žingsnio imtis jau dabar, nors bendroji šalies skola jau pasiekė 2,2 mlrd. JAV dolerių, nes neketiname kenkti nei Ukrainos ekonomikai, nei kelti abejonių dėl dujų tranzito į Europą“, - teigia V. Putinas.
Prezidentas pabrėžė, kad Maskva prie imdamasi veiksmų palauks dar mėnesį.
