ES nustojus finansuoti IAE uždarymą, elektros kaina šoktų aukštyn

 (341)
Europos Sąjungai atsisakius papildomai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbus arba iš viso nutraukus paramą, elektros kaina Lietuvoje šokteltų į aukštumas. Tokį scenarijų piešia buvęs Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas, nors, jo teigimu, Europos Komisija, prieš imdamasi drastiškų veiksmų išnaudoja visas įmanomas įspėjamąsias priemones.
Ignalinos atominė elektrinė
Ignalinos atominė elektrinė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Europos Komisija neseniai pareiškė, kad galutinė atsakomybė už AE eksploatavimo nutraukimą ir jo finansavimą tenka valstybei narei, kurioje yra atominė elektrinė ir kad Europos Sąjungai nepriklauso kompensuoti finansavimo trūkumo.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai Europos audito rūmai paskelbė atsakaitą, jog IAE uždarymo procese Lietuva vėluoja atlikti nemažai projektų, o užbaigiant darbus susiduriama su reikšmingu finansavimo trūkumu.

V.Jankauskas: jei IAE uždarymą reikės baigti patiems, tai bus nemalonu

„Šiuo atveju sunku spekuliuoti, nes paprastai Europos Komisija drastiškų žingsnių nedaro. Kai kas nors neįgyvendina direktyvų, tai iš pradžių rašo laiškus, tada perspėjimus, paskui paskutinį perspėjimą ir, kai būna išnaudotos visos priemonės, kviečia į teismą. Todėl neturėtų būti taip staiga, bet jeigu ateitume iki to, kad reikėtų (baigti uždaryti – DELFI) už savus pinigus, tai būtų nepaprastai nemalonus dalykas“, - teigė V. Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas
Vidmantas Jankauskas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jo teigimu, Lietuvai prireikus pačiai finansuoti likusias IAE uždarymo išlaidas finansinė našta vienaip ar kitaip gultų ant mokesčių mokėtojų pečių – išlaidos arba būtų įskaičiuojamos į elektros kainą, arba imamos iš biudžeto. „Tai praktiškai tas pats, tik kitaip renkama“, - teigė V. Jankauskas.

„Netgi dabar tam tikras mokestis yra įdėtas (į elektros kainą – DELFI) tiesti linijai į Švediją“, - pridūrė pašnekovas.

Pasak buvusio VKEKK pirmininko, šiuo metu dirbančio Europos Sąjungos ekspertu projekte, skirtame rytinėms Europos Sąjungos kaimynėms, elektros kainos šuolius, kai prireikia uždaryti elektrinę už savus pinigus bei dar pastatyti naują elektrinę puikiai iliustruoja Italijos atvejis.

„Turiu gerą pavyzdį – Italiją. Kur didžiausio elektros kainos Europoje? Italijoje. Kodėl? Todėl, kad jie pastatė atominę bei buvo pradėję statyti dar pora. Tai buvo apie 1986-1987 m. Po Černobylio katastrofos buvo surengtas referendumas, elektrines sustabdė ir uždarė. Tačiau didžiulės lėšos, kurios buvo įdėtos joms statyti, vėliau įėjo į elektros kainą ir Italijoje elektros kaina yra didžiausia Europoje“, - pasakojo V. Jankauskas.

Lietuva 2014-2020 m. IAE uždarymui prašo skirti 770 mln. eurų, tuo tarpu Europos Komisija siūlo skirti tik 210 mln. eurų, o 2017 m. pabaigoje norėtų finansavimą visai sustabdyti. Iki 2013 m. mūsų šaliai iš Europos Sąjungos biudžeto jau buvo skirta 1,37 mlrd. eurų jėgainės uždarymui.

Maža to, Lietuva su Lenkija, Latvija ir Estija planuoja Visagine statyti naują atominę elektrinę, kurios kaina gali siekti iki 5 mlrd. eurų.

J.Razma užsimena apie elektros perdavimo mokestį

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma taip pat sako, kad negavus papildomų lėšų IAE uždarymui, „reikėtų ieškoti finansavimo iš valstybės biudžeto arba Lietuvos gyventojams užkrauti papildomą mokestinę naštą, kaip tai padaryta Slovakijoje, kuri įvedė specialų elektros perdavimo mokestį“.

Tačiau politikas iškart priduria esąs įsitikinęs, kad to neprireiks.

Jurgis Razma
Jurgis Razma
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

„Vyriausybės, Energetikos ministerijos pasiryžimą prašyti papildomų lėšų galėtume tik pasveikinti. Nes, priešingu atveju, reikėtų ieškoti finansavimo iš valstybės biudžeto arba Lietuvos gyventojams užkrauti papildomą mokestinę naštą, kaip tai padaryta Slovakijoje, kuri įvedė specialų elektros perdavimo mokestį. Esu įsitikinęs, kad mes to tikrai nedarysime“, teigė J. Razma, nors nepaaiškino, kad tuomet užsiminė apie Slovakijoje įvestą mokestį.

Europos audito rūmų ataskaitos duomenimis, 2011 m. pateikta sąmata IAE, lyginant su pradine, išaugo nuo 2,02 mlrd. iki 2,93 mlrd. eurų.

Slovakijoje ir Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimo sąmata santykinai išaugo gerokai mažiau.

Audito rūmų duomenimis, IAE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų.

Lietuvoje taip pat nustatytas reikšmingas atsilikimas nuo pradinių terminų. Pavyzdžiui, laikinos panaudoto kuro saugyklos projektas audito metu atsiliko daugiau kaip 32 mėn., kietųjų atliekų išėmimo įrenginio 44 mėn., kietųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms 34 mėn.

Laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos padidėjo daugiau kaip 15 procentų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Energetika

Naftos bendroves smukdo krentančios žaliavinės naftos kainos

Smarkiai sumažėjo dviejų didžiausių pasaulyje naftos bendrovių – „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ – pelnas, informuoja BBC. Pranešama, kad bendroves skandina krentančios žaliavinės naftos kainos.

Naftos kainos smunka (14)

Penktadienį naftos kainos rytinėje prekyboje laikėsi ties balandžio mėnesio minimumu, nes ekonominio augimo lėtėjimas neigiamai atsiliepia persotintai naftos bei naftos produktų rinkai, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Be elektros dar yra apie 400 vartotojų

Lietuvoje ketvirtadienį praūžus liūčiai ir audrai iki šiol be elektros dar yra apie 400 vartotojų.

Apie 3 tūkst. gyventojų yra be elektros (1)

Lietuvoje praūžus liūčiai ir audrai iki šiol be elektros paliko apie 3 tūkst. vartotojų - daugiausia Ignalinos, Rokiškio ir Molėtų rajonuose, BNS sakė Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovas Martynas Burba.

Astravo grėsmė: ką daryti lietuviams išgirdus sirenas? (734)

„Neeilinės situacijos“ Astravo atominės elektrinės (AE) statybų aikštelėje jau tampa rutina. Kol Vyriausybė ieško būdų kaip užtikrinti, kad vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomas projektas būtų saugus, DELFI primena, ką gyventojams reikėtų žinoti branduolinės avarijos atveju.