Dar sausį EK pareigūnai kalbėjo, kad visa Europos Sąjunga (ES) turėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki 2030 metų sumažinti 40 proc., o iš atsinaujinančių energijos šaltinių turėtų būti išgaunama 27 proc. suvartojamos energijos.
Ekspertai pastebėjo, kad vieningą efektyvumo vidurkį nustatyti visai Europos Sąjungai sunku dėl susidarančių tarp valstybių narių skirtumų, be to, pastaruoju metu registruojamos stabilios energijos kainos sustabdė iniciatyvas investuoti į naujas technologijas. Vis dėlto situaciją pakeitė Rusijos grasinimai Kijevui sustabdyti dujų tiekimą, nes tokia situacija paveiktų ir eksportą į Europą.
Tokius aspektus pabrėžė ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris, nurodęs planinį rodiklį nustatyti ties 30 proc. riba.
„Siūlome ES didinti tiekimo saugumą, inovacijas ir tvarumą, be to, viską turime daryti mums priimtinu būdu, - sakė pareigūnas. - Norime rinkoms paduoti teisingą signalą ir paskatinti ateities investicijas į energijos taupumo technologijas, kurios tarnautų verslui, vartotojams ir aplinkai".
Naujieji 2030 metų vidurkiai nustatyti remiantis šiuo metu jau galiojančiais 2020 metų tikslais. Nuo 1990 iki 2020 norima anglies dvideginio dujų emisijas mažinti 20 proc., taip pat pasiekti 20 proc. atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos naudojimą.
G. OOettingeris teigia, kad 30 proc. planinis vidurkis yra didesnis nei anksčiau diskutuota 25 proc. riba, tiesa, kai kurios ES valstybės palaiko 40 proc. vidurkį. Keliant lygį pramonė ir verslininkai būtų priversti įdėti daugiau pastangų, todėl atsirastų papildomų darbo vietų, o Europa parodytų puikų pavyzdį kovoje su klimato kaita.
Praėjusį mėnesį Europos aplinkosaugos agentūra pranešė, kad, palyginti su 1990 metais, iki 2012 metų pabaigos regionas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažino 19 proc., tuo tarpu energijos pagaminama 45 proc. daugiau.
