Rusijos prezidentas kaltina Europos Sąjungą, esą Europos Komisija verčia „Gazprom“ prisiimti dalį ekonomiškai silpnų Rytų Europos šalių subsidijavimo naštos. Tačiau, panašu, kad „Gazprom“ saulė Europoje gan greitai leisis.
Pirmadienį prezidentas Vladimiras Putinas driokstelėjo – išleido įsaką dėl Rusijos interesų apsaugos. Tačiau šiuo žingsniu jis tik demaskavo Kremliaus vykdomą politiką, praneša LRT Televizijos laida „Šiandien“. V. Putiną įsiutino Europos Komisijos pradėtas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „Gazprom“ nepiktnaudžiauja dominuojama padėtimi.
„Svarbu tai, jog šis sprendimas iliustruoja dar kartą, kad Baltijos šalys, ar bent jau kai kurios šio regiono ES šalys, Rusijos požiūriu, traktuojamos kitaip negu kai kurios kitos, Europos Sąjungos senbuvės. Su kuriomis „Gazprom“ vis gi buvo linkęs derėtis dėl kainų peržiūrėjimo“, – sako prof. Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
V. Putinas uždraudė Rusijos strateginėms bendrovėms keisti sutartis, užsienio pirkėjams nustatytas kainas, atsisakyti dalies ar keisti užsienyje valdomo turto struktūrą, o taip pat teikti užsienio institucijoms informaciją be išankstinio vyriausybės leidimo. Rusijos teisininkų vertinimu, tokie apribojimai galimi tik įstatymu, o šis prezidento įsakas gali prieštarauti tarptautinėms konvencijoms ir sutartims.
Šių draudimų privalo paisyti ir „Gazprom“ antrinės įmonės užsienyje, tačiau, anot teisininkų, toks kišimasis pažeistų valstybių suverenitetą.
„Savaitės“ kalbintas teisės ekspertas dr. Darius Sauliūnas sako, kad trečdalį „Lietuvos dujų“ valdančio „Gazprom“ vadovybė gali siūlyti akcininkų susirinkimui įpareigoti bendrovės administraciją susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, tačiau kiti akcininkai vargu, ar drįstų tam pritarti.
„Putinos įsakas yra Rusijos teisės aktas, kuris Lietuvoje negalioja, jis negali būti pritaikomas tiesiogiai ar panašiai. Lietuvoje galioja ES teisė, Lietuvos teisė“, – sako M. Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos teisės katedros lektorius dr. Darius Sauliūnas.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs eurokomisaras Giuntheris Oettingeris tikino, kad EK tyrimas nėra nukreiptas prieš Rusiją. Anot jo, ES rinkoje turi būti užtikrintos visiems vienodos sąlygos. Anot jo, negali būti taip, kad kai kuriose šalyse narėse dujos iki 30 proc. pigesnės.
„Vladimiras Putinas gerai žino ir supranta, kad Europos rinka yra ir didžiausia „Gazprom“ veiklos erdvė, todėl jis turi priimti mūsų taisykles“, – sako Giuntheris Oettingeris.
Kremlius puikiai moka valdyti, skaldydamas ES vienybę trumpalaikėmis nuolaidomis. Rusijos dujų milžinas siekia supančioti Europą ilgalaikėmis sutartimis, kuriose dujų kaina siejama su vis brangstančia nafta, primenama laidoje „Savaitė“.
Žurnalas „Forbes“ skelbia, kad pernai „Gazprom“ pelnas didžiausias pasaulyje, jis viršijo 44 mlrd. Dolerių, todėl akcininkai galėjo džiaugtis 7 mlrd. dolerių dividendais. Didžioji šios sumos dalis teko 85 procentų „Gazprom“ akcijų savininkei Rusijos vyriausybei. Tačiau netrukus „Gazprom“ saulė Europoje gali leistis.
Gegužę JAV Energetikos departamento Energetikos informacijos agentūra paskelbė naujausias dujų gavybos ir paklausos prognozes. Manoma, kad 2016 metais Jungtinės Valstijos ims tiekti Europai suskystintas dujas ir greitai išstums rusiškas, nes plėšikiškos „Gazprom“ kainos mažina paklausą.
Dėl tokios grėsmės Rusijos vyriausybę yra įspėję ir valstybės kontroliuojamo „Sberbank“ analitikai. Jų duomenimis, Jungtinėse valstijose skalūninių dujų gavyba per dešimtmetį išaugo keliasdešimt kartų, todėl kaina pastaruosius ketverius metus smuko žemyn.
Šiuo metu JAV dujos maždaug keturis kartus pigesnės, nei Europą pasiekiančios „Gazprom“ vamzdžiu. 1000 kubinių metrų rusiškų dujų kainuoja nuo keturių šimtų iki puspenkto šimto dolerių, o Amerikoje išgaunamų – 110 dolerių. BBC duomenimis, jų savikaina jau nusileido iki 68 dolerių už 1000 kubinių metrų.
Jungtinių valstijų bendrovė „Exxon Mobil“ drauge su „Qatar Petroleum“ nusprendė investuoti 110 milijardų dolerių į „Golden Pass Products“ skalūninių dujų skystinimo gamyklą ir eksporto terminalą Teksaso valstijoje. Panašų projektą Meksikos įlankoje plėtoja ir „Cheniere Petroleum“. Darbai turėtų būt užbaigti 2015 metais – tada Jungtinės valstijos bus pajėgios kasmet Europos ir Azijos rinkoms patiekti po 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai trečdaliu viršija „Gazprom“ eksporto pajėgumus.
Atsiradusi konkurencija bus naudinga visiems, tik ne „Gazprom“.
Iki pat šių metų į augančią skalūninių dujų gavybą Jungtinėse valstijose Putino vadovaujama vyriausybė žiūrėjo pro pirštus, o „Gazprom“ šaipėsi, kad tai – tik gerai suplanuota viešųjų ryšių akcija. Mat, Maskva turėjo parengusi savo ginklą: Arkties vandenyne glūdintis Štokmano telkinys, kuriame – beveik 4 trilijonai kubinių metrų dujų. Jų įsisavinimą Rusija pradėjo drauge su Prancūzija ir Norvegija prieš kelerius metus.
„Gazprom“ planavo Štokmaną sujungti su „Nord Stream“ dujotiekiu, kuriuo milžiniški dujų kiekiai pasiektų Europą. O iš Teriberkos uosto suskystintomis dujomis pakrauti laivai plauktų link Amerikos krantų. Dėl šio telkinio Rusija pešėsi dešimtmečius, net ginklais žvangino, tačiau dorai nė nepradėjusi, darbus sustabdė: Jungtinėse Valstijose kilusi vadinamoji skalūninių dujų revoliucija Maskvos planus pavertė niekais.
Praėjusią žiemą per pačius speigus „Gazprom“ pakėlė rankas – turėjo prisipažinti, kad vienu metu aprūpinti Europą ir Rusiją nepajėgia.
