Energetikos ministerijos duomenimis, 2013 m. į Lietuvą importuota 2650 mln. kub. m gamtinių dujų, iš jų daugiausiai nupirko bendrovė „Achema“ (1084,3 mln. kub. m), turinti sutartį su Rusijos energetikos monopolininku „Gazprom“. Bendrovė gamtines dujas naudoja savo dviejuose trąšų sudedamosios dalies – amoniako – cechuose.
- Naftos kainos yra smukusios, ar „Achemai“ išaušo geri laikai?
- Didžioji dalis mūsų produkcijos, apie 85 proc., išvažiuoja į Europą, todėl reikia konkuruoti su Europos gamintojais, kurie šiuo metu gamina su panašia technologija, bet pagrindinę žaliavą, dujas, perka pigiau. Pas mus dujos produkcijos savikainoje sudaro apie 80 proc., kai pas konkurentus 60-65 proc. Gana sudėtinga konkuruoti su tais, kurie žaliavą gauna žymiai pigiau. Mūsų pagrindinis iššūkis dabar yra susitarti, kad dujos kainuotų bent jau panašiai kaip mūsų konkurentams.
- Ar matote galimybių susitarti dėl pigesnių dujų?
- Mes kiekvieną dieną to siekiame ir, manau, anksčiau ar vėliau, pavyks. Iki šių metų pabaigos galioja mūsų kontraktas su „Gazprom“ ir tariamės dėl dujų kainos, kuri mums leistų sėkmingai dirbti trąšų rinkoje. Bet kartu Lietuvoje yra papildomų mokesčių, vienas jų - Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, todėl mums arba reikia mažinti investicijas, arba aplinkosauginę dalį - galiausiai rizikuojame prarasti konkurencingumą gaminti kokybišką produktą.
- SGD terminalo atsiradimas jums dujų neatpigino?
- Mums terminalo atsiradimas dujų neatpigino, nors skelbiama, kad po terminalo atsiradimo visiems Lietuvoje yra geriau. Mes matome, kad „Gazprom“ dujas atpigino nuo 2013 m. balandžio, o ne nuo tada, kai terminalas pradėjo veikti 2014 m. gruodį.
- Jūs manote, kad tai nesusiję?
- Mano manymu, atpiginimas nėra susijęs, bet kad toks terminalas turi būti, esu 100 proc. tikras. Mes patys galvojome apie SGD terminalą „Achemos“ pajėgumams, kuris būtų du kartus mažesnis. Tik dabartinis terminalo išlaikymo modelis prie gero neprives.
- Kiek procentų pigesnių dujų jums reikėtų, kad jų kaina prilygtų jūsų konkurentams?
- Naftos kainų sumažėjimas turbūt turi teigiamos įtakos?
- Taip, turi, bet nauda yra ir mūsų konkurentams, mes vis tiek mokame brangiau.
- Naftos kainas stebite ne vienerius metus, kokia yra jūsų prognozė: kada naftos kainos turėtų atsitiesti?
- Šiuo metu kainos siekia apie 60 JAV dol. už barelį, manau, normalu, kad kainos pasieks apie 70 JAV dol. Tikimybė, kad jos sumažės iki 50 JAV dol., ar žemiau, yra maža, bet kad jos šaus iki 100-110 JAV dol. - irgi nebus.
- Kada, manote, naftos kainos pasieks 70 JAV dol. už barelį?
- Sunku pasakyti, nes pasaulinėje politinėje erdvėje gausu pokyčių: JAV pradeda draugauti su Kuba, Irakas nori plėtoti savo energetiką ir išleis pigios naftos, Rusijai reikia pinigų į biudžetą, todėl leidžiama išgauti daugiau naftos – visa tai gali pristabdyti naftos kainų kilimą. Bet, manau, metų pabaigoje kainų augimas turėtų vykti.
- Kaip vertinate Lietuvos pramonės perspektyvas?
- Na, negalima sakyti, kad buvome pramoninė valstybė, bet pamažu tampame labiau orientuoti į paslaugas, prekybą, nes pramonė iš Lietuvos pamažu išeina. Tie, kas gali, statosi gamyklas kitur, ten, kur įstatymai verslui geresni ir darbo jėga – pigesnė.
Mes pastebime, kad kai kuriose Vakarų šalyse mokesčiai stambioms pramonės įmonėms yra mažesni, pavyzdžiui, Vokietijoje mažesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokestis. Mažesni mokesčiai naudingi, nes verslai gali vystytis ir kurti naujas darbo vietas, o žmonės – uždirbti. Pas mums mokesčių stambiai pramonei vis daugėja, kol galiausiai akcininkai pasakys, kad vystyti verslą – neapsimoka.
- O kaip vertinate darbo jėgos apmokestinimą Lietuvoje?
- Dirbantieji taip pat labai daug moka. Jei vertinti, kiek kainuoja visi darbdavio ir darbuotojo mokesčiai, jie sudaro daugiau nei pusę žmogaus atlyginimo. Nežinau, kaip kitose verslo srityse, bet Lietuvos chemijos pramonės atlyginimai („į rankas“ - DELFI) yra mažesni nei Europos vidurkis.
-Kaip paaiškinti: ir verslas apmokestintas, ir darbuotojai, o surinktų mokesčių – nepakanka?
- Verslininkai pirmiausiai vertina, kokios yra sąnaudos ir jos turi leisti uždirbti. Nei vienas verslininkas, matydamas, kad pelnai mažėja, sąnaudas išlaikys tokias pat. Jas mažins. Manau, verslui mokesčiai yra per dideli.
- Manote, kad sumažinus mokesčius jų pavyktų surinkti daugiau?
- Mes visada mokėjome ir mokame atlyginimus be vokelių. Mąstant iš kitų verslininkų perspektyvos, atrodo logiška: jei gali sumokėti mokesčius, miegoti ramiai ir vaikščioti galvą pakėlęs, taip ir darai.
- Ačiū jums už pokalbį.
„Achemoje“ yra daugiau nei 1 400 darbuotojų, dirbama 4 pamainomis, po vidutiniškai 300 žmonių. Papildomai administracijoje dirba dar apie 200 žmonių.
