Vartotojai laikosi nuošaliai naftos rinkos, nors kainos jau smuko nei daug nei mažai – 30 proc.: kovą barelis naftos kainavo 125 dolerius (345 Lt), o dabar – 90 dolerių (248 Lt). Žaliavinės naftos „Brent“ kaina praeitą savaitę buvo mažiausia per pastaruosius 18 mėnesių.
Naftos vartotojai atsargiai vertina kainų mažėjimą – daugiausia dėl lėtesnio nei tikėtasi ekonomikos augimo Kinijoje, kuri laikoma įtakingiausiu naftos paklausos varikliu pasaulyje, bei krizės euro zonoje. Šiais metais Saudo Arabijos naftos produkcijos apimtys tapo didžiausiomis per pastaruosius 30 metų, o tai dar paskatino kainų mažėjimą.
„Jeigu pasaulio ekonomikos padėtis ir toliau blogės, nebūsiu nustebęs, jei naftos kainos ir toliau mažės“, - teigia Tarptautinės energetikos agentūros vyriausiasis ekonomistas Fatih Birol.
Vartotojų taikomas „palaukime ir pažiūrėsime“ metodas naftos kainoms ateityje nežada nieko gero, nes niekas naftos nebeperka į priekį. Jis taip pat primena vartotojų elgseną 2008 metų pabaigoje, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, kai kainos nuo 150 dolerių (414 Lt) už barelį krito iki 45 dolerių (124 Lt). Rezultatas galėtų būti priešingas, jei suveiktų JAV ir Europos Sankcijos Iranui arba jei Saudo Arabija sugalvotų sumažinti naftos gavybos apimtis.
„Brent“ naftos kainos nuo 125 dolerių (345 Lt) už barelį kainos praeitą savaitę nukrito iki 88,49 dolerio (244 Lt) – tai mažiausia kaina nuo 2010 metų gruodžio. Pirmadienį Londone „Brent“ žaliavinė nafta kainavo 91,01 dolerio (251 Lt) už barelį – atpigo 3 centais (0,08 Lt).
