D.Grybauskaitė palaimino „Leo LT“ išformavimą, abejoja naujos atominės reikalingumu Lietuvai

 (382)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaimino nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ išformavimą – pasirašė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus, sudarančius sąlygas padidinti valstybės akcijų dalį įmonėje iki dviejų trečdalių bei likviduoti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią pati prezidentė vertina kaip monopolinę ir oligarchinę. „Šitas darinys visiškai monopolizavo rinką, šitas darinys pinigų neturėjo ir neturi statyti tokiems stambiems projektams“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė palaimino „Leo LT“ išformavimą, abejoja naujos atominės reikalingumu Lietuvai
© Reuters/Scanpix

Šalies vadovė taip pat suabejojo, ar Lietuvai tikrai verta tiek investuoti į naują atominę jėgainę, nors pabrėžė, kad „Lietuva kol kas neatsisako projekto“.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu“, - sakė D. Grybauskaitė.

Apsispręsti dėl „Leo LT“ padėjo ir „NDX energijos“ pozicija

Valstybės vadovė atmetė kai kurių visuomeninių organizacijų siūlymus „Leo LT“ likvidavimą palikti tarptautiniam arbitražui, nes, pasak jos, tai reikštų proceso įšaldymą dvejiems metams, o šiuo laikotarpiu „Leo LT“ galėtų naudotis europiniais pinigais, investuoti ir vykdyti kitą veiklą.

„Galima pabandyti eiti keliu, kuriuo siūlo visuomeninės organizacijos – kreiptis į teismą, mėginant pripažinti sandorį negaliojančiu. Toks kelias reikštų, kad pagal dabar galiojančius įstatymus sandorio negaliojimas gali būti pripažintas tik teisme, o tai reiškia – Stokholmo arbitraže.

Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą, tai reiškia, kad „Leo LT“ toliau egzistuotų, tai reiškia, kad „Leo LT“ ir toliau investuotų, tai reiškia, kad „Leo LT‘ ir toliau gautų europinius pinigus, tai reiškia, kad mes užšaldome situaciją dar dvejiems metams. To leisti aš negaliu“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, šiuo metu visa valia pereis į Vyriausybės rankas, o jeigu ministrų kabinetui valios pritrūks – jos esą nepritrūks jai pačiai. „Jeigu Vyriausybei pritrūks valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, aš jau kalbėjau ir su generaliniu prokuroru, Generalinė prokuratūra taip pat tuo klausimu užsiims“, - ketvirtadienį surengtoje konferencijoje sakė valstybės vadovė ir pridūrė, kad savo nuomonę Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei išdėstė laišku.

Laiške prezidentė rašo, kad, jos nuomone, „Leo LT“ struktūra turi būti likviduojama, o elektros energetikos sektorius – demonopolizuojamas.

Valstybės akcijų dalis „Leo LT“ didės iki 2/3

Parlamentas liepos 21 d. pataisė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus: padidino valstybės įtaką bendrovėje „Leo LT", atvėrė kelią jos pertvarkymui ar likvidavimui. Iki šiol įstatymas likvidavimo galimybės nenumatė.

Atominės elektrinės įstatymo pataisomis Vyriausybė įpareigojama siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų. Šiuo metu valstybės akcijų paketas sudaro daugiau kaip pusė - 61,7 proc. akcijų, o VP dešimtuko valdomai bendrovei "NDX energija" - 38,3 proc. akcijų.

Pataisos taip pat suteikia teisę iš naujo įvertinti „Leo LT" steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią „Lietuvos energiją" ir RST akcijas. Jei paaiškėtų, kad šis turtas buvo įvertintas per mažai, Vyriausybė galėtų reikalauti, kad kiti bendrovės akcininkai už turimas nacionalinio investuotojo akcijas ne vėliau kaip per 3 mėnesius atsiskaitytų pinigais.

Įstatymo pakeitimu „Leo LT" taip pat eliminuota iš naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų į Vakarus statybų – šie projektai atiduodami į Vyriausybės, jėgainės ir jungčių statytojų rankas.

Naujos atominės jėgainės projektas – „burbulinis“?

Prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį suabejojo, ar nauja atominė elektrinė tikrai Lietuvai yra pats geriausias ir priimtinausias variantas. Pasak jos, Lietuvoje nėra paskaičiavimų, į ką šalis turėtų labiausiai investuoti, norėdama apsirūpinti pakankamai pigia elektros energija.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu. To atsakymo negaliu duoti, nes niekas neturi paskaičiavimų Lietuvoje“, - sakė prezidentė.

Klausiama, ar tai reiškia, kad Lietuva gali atsisakyti projekto ir kaip į tai pažiūrės tarptautiniai partneriai – Latvija, Estija ir Lenkija – D. Grybauskaitė sakė, jog Lietuva „kol kas neatsisako projekto“, tačiau pridūrė, kad su tarptautiniais partneriais apie tai jau kalbėta.

„Su partneriais yra kalbėta. Lietuva kol kas neatsisako projekto, skaičiavimai ir pagrindimas turės būti. Taip pat tai domina ir partnerius. Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį, virtualų projektą, jeigu nebus realių ekonominių paskaičiavimų. Tokių paskaičiavimų laukia ir partneriai“, - kalbėjo šalies vadovė.

DELFI primena, kad buvusi socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo numačiusi, jog naują atominę jėgainę statys nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, tačiau projektas sulaukė daugelio politikų ir visuomenės narių pasipriešinimo, buvo vertinamas kaip neskaidrus, tad dabartinis A. Kubiliaus ministrų kabinetas bendrovę siekia išformuoti.

Vykdydamas įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva privalės uždaryti iki 2009 m. pabaigos.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Energetika

Po „Brexit“ ir vėl krito naftos kainos (13)

Pirmadienį naftos kainos ir vėl sumenko, nes rinkų dalyvius veikia šokas, patirtas po Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatų.

Premjeras: dėl „Gazprom“ į arbitražą turėjo kreiptis „Lietuvos dujos“, o ne valstybė (51)

Stokholmo arbitražo sprendimas, pagal kurį Lietuva neatgaus 1,4 mlrd. eurų permokos už brangiau pirktas „Gazprom“ dujas, rodo, kad buvusi valdžia padarė klaidą, nes į arbitražą kreipėsi pati valstybė, sako premjeras.

K. Trečiokas: Baltarusija anksčiau ar vėliau turės įsileisti ekspertus (8)

Baltarusija anksčiau ar vėliau turės įsileisti tarptautinius ekspertus, kurie patikrintų 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumą, įsitikinęs Lietuvos aplinkos ministras. Tačiau Kęstutis Trečiokas teigia, kad kol kas derybos su Baltarusijos atstovais yra sudėtingos.

Baltarusija kviečia Lietuvą tęsti diskusijas dėl Astravo AE (15)

Baltarusija tikina esanti suinteresuota tęsti dialogą su Lietuva dėl netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE).

Baltarusijos prašoma laikinai pristabdyti Astravo elektrinės statybas (24)

Lietuva Baltarusijos prašo laikinai pristabdyti Astravo atominės elektrinės statybos darbus, kol Tarptautinė atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai įvertins, ar tinkamai šiam objektui buvo parinkta statybų aikštelė ir bus atlikti „streso“ testai.