D.Grybauskaitė palaimino „Leo LT“ išformavimą, abejoja naujos atominės reikalingumu Lietuvai

 (382)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaimino nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ išformavimą – pasirašė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus, sudarančius sąlygas padidinti valstybės akcijų dalį įmonėje iki dviejų trečdalių bei likviduoti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią pati prezidentė vertina kaip monopolinę ir oligarchinę. „Šitas darinys visiškai monopolizavo rinką, šitas darinys pinigų neturėjo ir neturi statyti tokiems stambiems projektams“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
© Reuters/Scanpix

Šalies vadovė taip pat suabejojo, ar Lietuvai tikrai verta tiek investuoti į naują atominę jėgainę, nors pabrėžė, kad „Lietuva kol kas neatsisako projekto“.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu“, - sakė D. Grybauskaitė.

Apsispręsti dėl „Leo LT“ padėjo ir „NDX energijos“ pozicija

Valstybės vadovė atmetė kai kurių visuomeninių organizacijų siūlymus „Leo LT“ likvidavimą palikti tarptautiniam arbitražui, nes, pasak jos, tai reikštų proceso įšaldymą dvejiems metams, o šiuo laikotarpiu „Leo LT“ galėtų naudotis europiniais pinigais, investuoti ir vykdyti kitą veiklą.

„Galima pabandyti eiti keliu, kuriuo siūlo visuomeninės organizacijos – kreiptis į teismą, mėginant pripažinti sandorį negaliojančiu. Toks kelias reikštų, kad pagal dabar galiojančius įstatymus sandorio negaliojimas gali būti pripažintas tik teisme, o tai reiškia – Stokholmo arbitraže.

Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą, tai reiškia, kad „Leo LT“ toliau egzistuotų, tai reiškia, kad „Leo LT“ ir toliau investuotų, tai reiškia, kad „Leo LT‘ ir toliau gautų europinius pinigus, tai reiškia, kad mes užšaldome situaciją dar dvejiems metams. To leisti aš negaliu“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, šiuo metu visa valia pereis į Vyriausybės rankas, o jeigu ministrų kabinetui valios pritrūks – jos esą nepritrūks jai pačiai. „Jeigu Vyriausybei pritrūks valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, aš jau kalbėjau ir su generaliniu prokuroru, Generalinė prokuratūra taip pat tuo klausimu užsiims“, - ketvirtadienį surengtoje konferencijoje sakė valstybės vadovė ir pridūrė, kad savo nuomonę Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei išdėstė laišku.

Laiške prezidentė rašo, kad, jos nuomone, „Leo LT“ struktūra turi būti likviduojama, o elektros energetikos sektorius – demonopolizuojamas.

Valstybės akcijų dalis „Leo LT“ didės iki 2/3

Parlamentas liepos 21 d. pataisė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus: padidino valstybės įtaką bendrovėje „Leo LT", atvėrė kelią jos pertvarkymui ar likvidavimui. Iki šiol įstatymas likvidavimo galimybės nenumatė.

Atominės elektrinės įstatymo pataisomis Vyriausybė įpareigojama siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų. Šiuo metu valstybės akcijų paketas sudaro daugiau kaip pusė - 61,7 proc. akcijų, o VP dešimtuko valdomai bendrovei "NDX energija" - 38,3 proc. akcijų.

Pataisos taip pat suteikia teisę iš naujo įvertinti „Leo LT" steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią „Lietuvos energiją" ir RST akcijas. Jei paaiškėtų, kad šis turtas buvo įvertintas per mažai, Vyriausybė galėtų reikalauti, kad kiti bendrovės akcininkai už turimas nacionalinio investuotojo akcijas ne vėliau kaip per 3 mėnesius atsiskaitytų pinigais.

Įstatymo pakeitimu „Leo LT" taip pat eliminuota iš naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų į Vakarus statybų – šie projektai atiduodami į Vyriausybės, jėgainės ir jungčių statytojų rankas.

Naujos atominės jėgainės projektas – „burbulinis“?

Prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį suabejojo, ar nauja atominė elektrinė tikrai Lietuvai yra pats geriausias ir priimtinausias variantas. Pasak jos, Lietuvoje nėra paskaičiavimų, į ką šalis turėtų labiausiai investuoti, norėdama apsirūpinti pakankamai pigia elektros energija.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu. To atsakymo negaliu duoti, nes niekas neturi paskaičiavimų Lietuvoje“, - sakė prezidentė.

Klausiama, ar tai reiškia, kad Lietuva gali atsisakyti projekto ir kaip į tai pažiūrės tarptautiniai partneriai – Latvija, Estija ir Lenkija – D. Grybauskaitė sakė, jog Lietuva „kol kas neatsisako projekto“, tačiau pridūrė, kad su tarptautiniais partneriais apie tai jau kalbėta.

„Su partneriais yra kalbėta. Lietuva kol kas neatsisako projekto, skaičiavimai ir pagrindimas turės būti. Taip pat tai domina ir partnerius. Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį, virtualų projektą, jeigu nebus realių ekonominių paskaičiavimų. Tokių paskaičiavimų laukia ir partneriai“, - kalbėjo šalies vadovė.

DELFI primena, kad buvusi socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo numačiusi, jog naują atominę jėgainę statys nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, tačiau projektas sulaukė daugelio politikų ir visuomenės narių pasipriešinimo, buvo vertinamas kaip neskaidrus, tad dabartinis A. Kubiliaus ministrų kabinetas bendrovę siekia išformuoti.

Vykdydamas įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva privalės uždaryti iki 2009 m. pabaigos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Alytuje gerokai pigs šiluma (3)

Alytaus miesto savivaldybės vadovų atkaklumas kovoje su šilumininkais iš „Litesko“ dėl mažesnių kainų vartotojams davė vaisius.

„Vilniaus energija“ įvertino jai pateiktą 200 mln. eurų pretenziją: tai absurdas ir nesąmonė (4)

Ketvirtadienį ryte sostinės savivaldybė pranešė, kad 15 metų miesto šilumos ūkį valdžiusiai „Vilniaus energijai“ pateikė 200 mln. eurų vertės pretenziją dėl nuomos sutarties įsipareigojimų nevykdymo. Su dokumentu susipažinęs įmonės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas jį apibūdino kaip „absurdą ir nesąmonę“.

Po „Vilniaus energijos“ eros šilumos kaina sostinėje didės (195)

Vilniaus šilumos ūkiui grįžus į savivaldybes rankas, šilumos kaina gyventojams trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek padidėti, bet vėliau ji bus mažesnė, teigia savivaldybės atstovai.

Sukilo prieš „Kauno energiją“: už šildymą kauniečiai permokėjo milijoną? (102)

Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija skaičiuoja, kad kauniečiai už šildymą gerokai permoka.

Vilnius pateikė 200 mln. eurų pretenziją „Veolia“ dėl žalos atlyginimo papildyta (50)

Vilniaus valdžia ir jos kontroliuojama šilumos tiekimo įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pateikė 200 mln. eurų vertės pretenziją Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“, prašant atlyginti per 15 metų miesto šilumos ūkiui padarytą žalą.