D.Grybauskaitė palaimino „Leo LT“ išformavimą, abejoja naujos atominės reikalingumu Lietuvai

 (382)
Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaimino nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ išformavimą – pasirašė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus, sudarančius sąlygas padidinti valstybės akcijų dalį įmonėje iki dviejų trečdalių bei likviduoti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią pati prezidentė vertina kaip monopolinę ir oligarchinę. „Šitas darinys visiškai monopolizavo rinką, šitas darinys pinigų neturėjo ir neturi statyti tokiems stambiems projektams“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė.
D.Grybauskaitė palaimino „Leo LT“ išformavimą, abejoja naujos atominės reikalingumu Lietuvai
© Reuters/Scanpix

Šalies vadovė taip pat suabejojo, ar Lietuvai tikrai verta tiek investuoti į naują atominę jėgainę, nors pabrėžė, kad „Lietuva kol kas neatsisako projekto“.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu“, - sakė D. Grybauskaitė.

Apsispręsti dėl „Leo LT“ padėjo ir „NDX energijos“ pozicija

Valstybės vadovė atmetė kai kurių visuomeninių organizacijų siūlymus „Leo LT“ likvidavimą palikti tarptautiniam arbitražui, nes, pasak jos, tai reikštų proceso įšaldymą dvejiems metams, o šiuo laikotarpiu „Leo LT“ galėtų naudotis europiniais pinigais, investuoti ir vykdyti kitą veiklą.

„Galima pabandyti eiti keliu, kuriuo siūlo visuomeninės organizacijos – kreiptis į teismą, mėginant pripažinti sandorį negaliojančiu. Toks kelias reikštų, kad pagal dabar galiojančius įstatymus sandorio negaliojimas gali būti pripažintas tik teisme, o tai reiškia – Stokholmo arbitraže.

Tai reiškia mažiausiai dvejų metų procesą, tai reiškia, kad „Leo LT“ toliau egzistuotų, tai reiškia, kad „Leo LT“ ir toliau investuotų, tai reiškia, kad „Leo LT‘ ir toliau gautų europinius pinigus, tai reiškia, kad mes užšaldome situaciją dar dvejiems metams. To leisti aš negaliu“, - sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės teigimu, šiuo metu visa valia pereis į Vyriausybės rankas, o jeigu ministrų kabinetui valios pritrūks – jos esą nepritrūks jai pačiai. „Jeigu Vyriausybei pritrūks valios, tos valios nepritrūks man. Jeigu Vyriausybė šitą klausimą išspręs nenaudingai valstybei ir pažeisdama viešąjį interesą, aš jau kalbėjau ir su generaliniu prokuroru, Generalinė prokuratūra taip pat tuo klausimu užsiims“, - ketvirtadienį surengtoje konferencijoje sakė valstybės vadovė ir pridūrė, kad savo nuomonę Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei išdėstė laišku.

Laiške prezidentė rašo, kad, jos nuomone, „Leo LT“ struktūra turi būti likviduojama, o elektros energetikos sektorius – demonopolizuojamas.

Valstybės akcijų dalis „Leo LT“ didės iki 2/3

Parlamentas liepos 21 d. pataisė Atominės elektrinės įstatymą bei kitus susijusius teisės aktus: padidino valstybės įtaką bendrovėje „Leo LT", atvėrė kelią jos pertvarkymui ar likvidavimui. Iki šiol įstatymas likvidavimo galimybės nenumatė.

Atominės elektrinės įstatymo pataisomis Vyriausybė įpareigojama siekti, kad valstybei priklausytų ne mažiau kaip 2/3 nacionalinio investuotojo akcijų. Šiuo metu valstybės akcijų paketas sudaro daugiau kaip pusė - 61,7 proc. akcijų, o VP dešimtuko valdomai bendrovei "NDX energija" - 38,3 proc. akcijų.

Pataisos taip pat suteikia teisę iš naujo įvertinti „Leo LT" steigimo metu valstybei nuosavybės teise priklausiusią „Lietuvos energiją" ir RST akcijas. Jei paaiškėtų, kad šis turtas buvo įvertintas per mažai, Vyriausybė galėtų reikalauti, kad kiti bendrovės akcininkai už turimas nacionalinio investuotojo akcijas ne vėliau kaip per 3 mėnesius atsiskaitytų pinigais.

Įstatymo pakeitimu „Leo LT" taip pat eliminuota iš naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų į Vakarus statybų – šie projektai atiduodami į Vyriausybės, jėgainės ir jungčių statytojų rankas.

Naujos atominės jėgainės projektas – „burbulinis“?

Prezidentė D. Grybauskaitė ketvirtadienį suabejojo, ar nauja atominė elektrinė tikrai Lietuvai yra pats geriausias ir priimtinausias variantas. Pasak jos, Lietuvoje nėra paskaičiavimų, į ką šalis turėtų labiausiai investuoti, norėdama apsirūpinti pakankamai pigia elektros energija.

„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės. Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu. To atsakymo negaliu duoti, nes niekas neturi paskaičiavimų Lietuvoje“, - sakė prezidentė.

Klausiama, ar tai reiškia, kad Lietuva gali atsisakyti projekto ir kaip į tai pažiūrės tarptautiniai partneriai – Latvija, Estija ir Lenkija – D. Grybauskaitė sakė, jog Lietuva „kol kas neatsisako projekto“, tačiau pridūrė, kad su tarptautiniais partneriais apie tai jau kalbėta.

„Su partneriais yra kalbėta. Lietuva kol kas neatsisako projekto, skaičiavimai ir pagrindimas turės būti. Taip pat tai domina ir partnerius. Partneriai taip pat neinvestuos į burbulinį, virtualų projektą, jeigu nebus realių ekonominių paskaičiavimų. Tokių paskaičiavimų laukia ir partneriai“, - kalbėjo šalies vadovė.

DELFI primena, kad buvusi socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybė buvo numačiusi, jog naują atominę jėgainę statys nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, tačiau projektas sulaukė daugelio politikų ir visuomenės narių pasipriešinimo, buvo vertinamas kaip neskaidrus, tad dabartinis A. Kubiliaus ministrų kabinetas bendrovę siekia išformuoti.

Vykdydamas įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva privalės uždaryti iki 2009 m. pabaigos.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Energetika

„Lūžio taško“ interviu su „Lietuvos energijos” valdybos pirmininku D. Misiūnu

„Lūžio taško“ interviu su „Lietuvos energijos” valdybos pirmininku Daliumi Misiūnu. Pašnekovą kalbina DELFI TV skyriaus vadovas Gytis Oganauskas.

Penktadienį nafta pinga (11)

Penktadienį Azijos prekyboje naftos ateities sandoriai pinga, rinkos išlieka atsargios, laukdamos kitą savaitę Alžyre vyksiančio Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ministrų susitikimo, į kurio darbotvarkę įtrauktas naftos gavybos klausimas. Tai praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Kainų komisija: Vilniaus gyventojai už šildymą permokėjo milijonus atnaujinta (180)

Ketvirtadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo rezultatus.

Pribloškiančios išvados: kas slėpėsi po sąskaitomis už šildymą? (544)

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) po daugiau ne metus trukusio patikrinimo nustatė, kad per trejus metus 2012-2014 m. šildymą sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija“ į šilumos kainas nepagrįstai įtraukė 24,3 mln. eurų.

Siūlo nuo 2020-ųjų keisti IAE uždarymo finansavimą (17)

Europos Audito rūmai siūlo nuo 2020 m. nebetęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE), taip pat Bulgarijos ir Slovakijos AE specialių uždarymo programų. Jų uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, tačiau šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių uždarymo projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.