Tačiau Lietuvoje, užuot ėmusis aktyvių veiksmų, rugsėjį dėl prasidėjusių intrigų išblaškyti derybininkai – atsistatydino energetikos viceministras Romas Švedas, o vienas iš uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovų Osvaldas Čiukšys atleistas.
Reklama
Premjeras pažadėjo sudaryti tarpžinybinę derybų grupę, tačiau tik šią savaitę, t. y. po dviejų mėnesių, pagaliau paskyrė darbo grupės, formuosiančios derybų poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos Ignalinos atominės uždarymui 2014–2020 metais, vadovą. Juo tapo Ministro Pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis. O Neilas Tankevičius paskirtas Lietuvos derybininku.
D. Matulionį ir N. Tankevičių sieja ne Ignalinos atominės uždarymo reikalų išmanymas, ne kompetencija atominės energetikos ar finansų srityje, o bendra diplomatinė tarnyba Danijoje. Tuo metu, kai D. Matulionis buvo ambasadoriumi Danijoje, N. Tankevičius buvo jo pavaldinys. Beje, pastaruoju metu jis, regis, turi problemų su teismais dėl savo veiklos Užsienio reikalų ministerijoje.
Taigi, atsitiko taip, kad buvęs derybininkas prarado Premjero ir energetikos ministro pasitikėjimą dėl kaltės, kurios buvimo niekas neįrodė. O naujasis derybininkas įgavo jų pasitikėjimą, nors vieno teismo sprendimas jam jau nebuvo palankus, o kito – Lietuvos vyriausiojo administracinio – dar laukiama.
Trečiadienį pagaliau posėdžiavo tarpžinybinė darbo grupė, kuri derėsis dėl uždaromos atominės finansavimo po 2014-jų. Prieš kameras stojęs šios grupės vadovu paskirtas vyriausybės kancleris D. Matulionis stebino vardydamas gerokai mažesnes sumas, dėl kurių derėsis. Atominė elektrinė yra viešai paskelbusi, kad jos uždarymui reikės 870-ties milijonų eurų.
„Oficialiai EK perduoti skaičiai – 770 mln. eurų. Tie skaičiai varijuoja vieną dieną taip, kitą dieną kitaip“, – sako derybų grupės dėl IAE finansavimo vadovas D. Matulionis.
Taigi, dar kartą: 870 mln. eurais arba trys milijardai litais. Tiek turi skirti ES arba mokėsime mes. Derybininku dėl šio Lietuvai svarbaus klausimo paskirtas diplomatas N. Tankevičius.
Tačiau kai kuriuos N. Tankevičiaus darbinės veiklos aspektus narplioja teismas. Šiam pasiskundė vienas teisininkas, pasipiktinęs, kaip N. Tankevičiaus vadovaujama atrankos komisija sijojo kandidatus į tarptautiinę ESBO misiją stebėti Baltarusijoje vyksiančius rinkimus. Mat iš 30 atrinktų dirbti gerai apmokamą stebėtojo darbą beveik pusė – iš Užsienio reikalų ministerijos, keli iš Ministro Pirmininko tarnybos, Seimo, kitų institucijų ir tik vos vienas kitas ne iš valdininkų luomo. Pareiškėjas piktinasi, kad N. Tankevičius nenusišalino net balsuodamas už savo pavaldinius.
Gegužę trijų teisėjų kolegija savo nutartyje teigė, kad „sprendiniai negali būti tiesiog „nubalsuoti“, atviras balsavimas, kurio pagrindu priimami sprendimai, be motyvacijos gali sąlygoti tiesioginę, atvirą savivalę, skaidrumo principo miražo formavimą“. Netrukus teismas turėtų priimti galutinį sprendimą, tačiau N. Tankevičius tuo metu jau skraidys į Briuselį.
Rugsėjį energetikos ministras ne kartą sakė esąs nepatenkintas derybų su NUKEM sparta, grasino pagrindinę uždarymo projektų rangovę teisinėmis priemonėmis priversiąs dirbti sparčiau arba trauktis iš uždaromos atominės, tačiau ar kas nors per tą laiką pasikeitė?
„Jiems paranku kuo ilgiau būti, nes laikas – pinigai, jie įsivaizduoja, kad už praleistą laiką jiems Europos Komisija (EK) vis dėlto sutiks mokėti“, – sako Ignalinos AE generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus.
Anot jo, darbai vyksta lėtai, vangiai. „ Bet kad visai nevyksta, negalėtum pasakyti, na, matyt, tokia jų strategija“, – teigia Ž. Jurkšus.
Štai čia paties Ž. Jurkšaus birželį išleistas įsakymas, dėl šešių derybininkų grupės sudarymo. Nuo to laiko dviejų iš jų neliko, tačiau paties Jurkšaus nėra ir nebuvo... Ignalinos atominė oficialiai teigia, kad įsakymas nebuvo pakeistas.
Tuo metu Vokietijoje registruotos „NUKEM Technologies“ savininkas „Atomstrojeksport“ viešai prabilo neplanuojantis trauktis, nes sukūrė Ignalinos atominei technologijas pagal individualų projektą. Dabar spėliojama, kad galutinį paramos dydį gali lemti konflikto su NUKEM baigtis ir Vokietijos lobistai. Neseniai Vilniuje lankėsi buvusio EK komisaro, dabar lobistinės firmos bendrasavininkio Giunterio Verheugeno kolegė Petra Erler, kuri neva įtikinėjo nusileisti NUKEM reikalavimui pridėti dar 345 mln. mainais į pagalbą derybose dėl didesnio finansavimo Ignalinos atominei.
Nors naujieji derybų vadovai 100 milijonų eurų – iki 770 – sumažino iki šiol deklaruotą Ignalinos uždarymui reikalingą sumą, Europos Komisija dar birželį pranešė, kad būsimame biudžete uždaromoms atominėms numatoma skirti iš viso 700 milijonų eurų. O tokių trys – Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje. Galima sakyti, Lietuvai lieka katino ašaros. Negana to, Briuselyje, regis, pasigirdo siūlymų finansavimą uždaromoms atominėms baigti per 14 metų nuo jo teikimo pradžios. Tai yra Lietuva ir Slovakija Europos Sąjungos pinigų gali nebesitikėti jau 2017 metais, Bulgarija – 2020-aisiais. Daug kas priklausys nuo derybininko.
O derybos, kaip sakė viena italų diplomatė, tai menas leisti pasiekti kitai pusei tai, ko jie nori, bet jūsų sąlygomis.
