Dėl sprogusios šilumos trasos 27 namai Vilniaus centre lieka be šilumos tiekimo, aiškėja avarijos priežastys

 (653)
Ketvirtadienio rytą Vilniuje, šalia Lukiškių aikštės, priešais Užsienio reikalų ministeriją, iš kanalizacijos šulinių pasipylė tirštų garų stulpas. Dėl speigo avarija įvyko šilumos trasoje. Be šilumos tiekimo galėjo likti iki 146 namų Vilniaus centre. Avarijos priežastis jau nustatyta, šilumininkai tikisi iki 16.30 val. atstatyti šilumos tiekimą.
Dėl sprogusios šilumos trasos 27 namai Vilniaus centre lieka be šilumos tiekimo, aiškėja avarijos priežastys
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Tokią naujausią informaciją DELFI pateikė „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas.

13.00 val. į įvykio vietą mikroautobusu atvežti elektriniai šildytuvai, iš viso kelios dešimtys. Jie paruošti išdalinti aplinkinių namų gyventojams tam atvejui, jei gedimo šalinimas užtruktų. Vienas nekantrus vilnietis šildytuvą išsinešė nė nelaukęs, kada juos pradės dalinti.

Popiet avarijos vietoje iš kanalizacijos šilinių ir toliau veržėsi garai, tačiau jų „stulpas” buvo mažesnis nei ryte.

„Vilniaus energijos” atstovas spaudai N. Mikalajūnas teigė, kad šilumos tiekimo apribojimai galimi iki 16 val.

13.20 val. paaiškėjo avarijos priežastys. Pasak N. Mikalajūno, šilumos trasos vamzdyje atsivėrė 30 centimetrų pločio plyšys – trūko suvirinimo siūlė. „Vilniaus energijos” atstovo teigimu, tai dar sovietmečiu padarytas statybinis brokas.

Bendrovė prognozuoja, kad avarija bus likviduota iki 16.30 val.

Šildymas buvo nutrūkęs visai eilei aplinkinių pastatų. Neoficialiomis DELFI žiniomis, šilumos energijos tiekimas sutriko Lukiškių kalėjime, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, biuruose bei kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose.

Avarijos nuostolių į sąskaitas netrauks

Apie 12 val. „Vilniaus energijos“ atstovas N. Mikalajūnas DELFI pateikė naujausias žinias – šildymas nutraukiamas 27 gyvenamiesiems ir administraciniams pastatams Vilniaus centre, toks pat likimas grėsė dar 119 pastatų. Buvo netgi svarstoma galimybė „geizerį“ Vilniaus centre laikyti tol, kol šalį kaustys šalčiai.

„Apribosime šilumos tiekimą daugiausiai trims valandoms. Šiuo metu išdrenuotas vanduo, jau aušinamas vamzdis. Apribotas šilumos tiekimas 27 namams, gali būti iki 146. Kritiniu atveju. Bet vis tiek ne ilgiau negu 3 valandoms. (...) Tam, kad būtų galima įvertinti avarijos mąstą, kad būtų galima įvertinti, kokiu greičiu ją galima pašalinti. Jeigu paaiškėtų, kad šitos avarijos nėra galimybių pašalinti per 3 valandas, tuomet šilumos tiekimas vėl būtų atstatytas ir ta situacija tęstųsi, kol baigtųsi didysis speigas“, - aiškino N. Mikalajūnas.

Jis patikino, kad šilumininkų nuostoliai dėl šios avarijos sąskaitose už šildymą neatsispindės.

„Nuostoliai bus didžiuliai, bet jie bus mūsų. Tai bus veiklos nuostoliai“, - pabrėžė pašnekovas.

A.Zuokas: tai parodė, kad miesto tarnybos dirba gerai

Vilniaus meras Artūras Zuokas DELFI teigė, jog avarijai tirti bus sudaryta speciali komisija – tokios komisijos sudaromos kiekvieno rimtesnio gedimo atveju.

Mero žodžiais, kitų rimtesnių šilumos tiekimo sutrikimų sostinėje kol kas neužfiksuota.

Apie 13.20 val. į įvykio vietą kartu su vicemeru Romu Adomavičiumi atvykęs A. Zuokas pasidžiaugė, kad avarijos priežastys nustatytos, o šilumos tiekimą pavyks greitai atstatyti.

„Nemalonus įvykis. Bet galiu pasakyti, kad įmonė („Vilniaus energija“ – DELFI) greitai susitvarkė. Kartu mes pasitikrinome, ar mūsų tarnybos pajėgios reaguoti greitai į tokias avarijas. Galiu pasakyti, kad buvome pasiruošę bet kokiam atvejui“, - žurnalistams sakė Vilniaus meras.

Garų tumulai – dėl temperatūrų skirtumo

Įvykio vietoje suburtos gausios „Vilniaus energijos“ darbininkų pajėgos, speciali technika.

Pasak N. Mikalajūno, avarija įvyko dėl ekstremalių šalčių. Šiuo metu Vilniuje spaudžia 26 laipsnių speigas.

Įvykio vietoje dėl besiveržiančių galų kiek apsunko transporto eismas.

Avariją pavyko lokalizuoti per kelias valandas

Svarbiausias darbas, avarijos lokalizavimas, nudirbtas per keletą valandų. Apie 10.45 val. N. Mikalajūnas DELFI pranešė, jog avarija lokalizuota, tikimybės, kad ji plėsis, nebėra.

„Yra maždaug nustatyta, kur (įvyko gedimas – DELFI), dabar įvertinamas žalos dydis. Dabar klausimas yra, kokio dydžio yra žala ir kokiu greičiu pavyks gedimą pašalinti“, - sakė „Vilniaus energijos“ atstovas.

Džiaugiasi, kad pažeistas ne magistralinis tinklas

Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas, sostinės tarybos narys Kęstutis Nėnius DELFI teigė, jog dėl šilumos trasos gedimo gali būti atjungtas šilumos tiekimas kelioms dešimtims avarijos vietos apylinkėse esančių namų.

„Šnekėjau su „Vilniaus energijos“ tinklo vadovu. Jie pastebėjo didelį garavimą, įtarė, kad kažkur trasoje yra defektas. Čia yra skirstomasis – ne magistralinis tinklas“, - kalbėjo K. Nėnius.

Pašnekovas pabrėžė, jog jeigu būtų sprogęs ne skirstomasis, o magistralinis tinklas, avarijos padariniai būtų buvę kur kas liūdnesni.

Tikisi operatyvaus darbo

K. Nėniaus teigimu, už sprogusios trasos priežiūrą yra atsakinga šilumos tinklų nuomininkė – „Vilniaus energija“. Tačiau svarbiausias uždavinys dabar esą ne kaltųjų paieškos, o skubus gedimo likvidavimas.

„Prie tokių temperatūrų visa sistema dirba ant ribinių režimų, taigi atsiranda silpnų vietų. Jie („Vilniaus energija“ – DELFI), aišku, remontuos ir tvarkys savo lėšomis – įmonės lėšomis, kurias gauna už šilumos tiekimo paslaugas. Nuostolių Šilumos tinklams, kaip įmonei, nebus. Svarbu, kad gyventojai nenukentėtų, kad neužšaltų namai. Turėtų įvykti operatyvus avarijos sutvarkymas“, - vylėsi Vilniaus šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas.

K. Nėnius teigė neprisimenantis, kada Vilniuje pastarąjį kartą įvyko panašus šilumos trasos gedimas.

Didžiausia šilumos tinklų avarija Lietuvoje per pastaruosius keletą metų 2006 m. įvyko Telšiuose. Tuomet nustatyta, jog dėl avarijos kaltas šaltis, labai aukšta termofikato temperatūra ir netinkama vamzdyno eksploatacija.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Energetika

Buvusi IEA vykdomoji direktorė pereina pas naftininkus (1)

Buvusi Tarptautinė energetikos agentūros (IEA) vykdomoji direktorė, buvusi Nyderlandų ekonomikos ministrė Maria van der Hoeven išrinkta į Prancūzijos naftos-dujų bendrovės „Total“ direktorių tarybą.

OPEC prezidentas: derybos dėl naftos gavybos mažinimo gali būti atnaujintos

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) prezidentas, Kataro energetikos ministras Mohammedas al-Sadas neatmetė galimybės, kad derybos dėl naftos gavybos sumažinimo gali būti atnaujintos, antradienį pranešė „Associated Press“. Pasak jo, dabar itin svarbu, kad naftos kaina siektų bent 65 JAV dolerius už barelį.

„Citigroup“: nafta pabrangs iki 65 dolerių už barelį (1)

Tarptautinės finansų bendrovės „Citigroup“ analitikai prognozuoja, kad vidutinė „Brent“ naftos barelio kaina trečiąjį šių metų ketvirtį išaugs iki 50 dolerių, o iki 2017 m. pabaigos – iki 65 dolerių.

L. Linkevičius EK išsakė susirūpinimą Astravo AE (18)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gegužės 24 dieną telefoninio pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoju, atsakingu už energetinius klausimus, Marošu Šefčovičiumi metu aptarė Astrave statomos Baltarusijos atominės elektrinės (AE) klausimą.

R. Masiulis: į diskusijas dėl atominės energetikos turi būti įtraukta visuomenė (40)

Energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad visuomenė turi būti įtraukta į diskusijas dėl galimybių vystyti atominę energetiką Lietuvoje.