„Sąskaitose už lapkritį gyventojams suvartotos energijos kiekis yra padidėjęs nuo 0 proc. iki 80 proc., o išskirtiniais atvejais ir 200 proc. Tai nulėmė beveik 1 laipsniu žemesnė temperatūra, per ilgas atsiskaitomasis laikotarpis, nes buvo pridėtos 2-3, o kai kuriais atvejais ir 4 dienos, tai sąskaitą padidino 10-15 proc. Taip pat įtakos turėjo karšto vandens deklaravimo netikslumai, 2010 m. lapkritį taikytas ekonominis režimas ir šilumos punktų masinis perdavimas. Visi šie parametrai galėjo turėti įtakos“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė VEI viršininkas Rimgaudas Špokas.
Inspekcija tvirtai pasakė, kad „Vilniaus energija“ sąskaitas išrašė už ilgesnį laikotarpį ir neteisingai nurodė mokėtiną kompensaciją, o ar teisingai buvo reguliuojami šilumos punktai turi atsakyti kitos institucijos. Dėl nuotolinio punktų reguliavimo VEI tyrimą tęsia pati.
„Inspekcija artimiausiu metu kreipsis į kitas valstybės institucijas dėl tyrimo atlikimo pagal šių institucijų kompetenciją. Bus kreipiamasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl galimos nesąžiningos „Vilniaus energijos“ komercinės veiklos bei vartotojų teisių pažeidimo, į Generalinę prokuratūrą dėl galimai viešojo intereso pažeidimo, į Konkurencijos tarybą, kuriai suteikta kompetencija tikrinti, kaip šilumos ūkyje laikomasi Konkurencijos įstatymo reikalavimų, įskaitant tai, ar šilumos tiekėjai nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi“, – teigė R. Špokas.
VEI išnagrinėjus 100 namų, paaiškėjo, kad dažniausiai šilumos suvartojimas didėjo ten, kur keitėsi šilumos punkto prižiūrėtojas.
Taip pat palyginus namus su nuotolinio valdymo sistema ir be nuotolinio valdymo sistemos, nustatyta, kad suvartotos šilumos kiekis sumažėjo arba nepakito 75 proc. pastatų, kuriuose nėra nuotolinio valdymo sistemos. O 60 proc. tų pastatų, kur yra nuotolinio valdymo sistema, šilumos suvartojimas padidėjo.
Įtakos galėjo turėti netinkamas punktų reguliavimas
Spalio pabaigoje „Vilniaus energija“ kitiems prižiūrėtojams perdavė daugiau nei 67 proc. visų miesto šilumos punktų.
R. Špoko teigimu, tai negarantavo kokybiškos jų priežiūros, nes kai kur trūko reikalingų dokumentų.
„Šilumos punktų priežiūros perdavimo aktais nebuvo arba ne visais atvejais buvo perduodama techninė dokumentacija, pagal kurią galima optimaliai reguliuoti šilumos punkto įrenginių darbą. Šilumos punktų priežiūros perdavimas įvykdytas jau prasidėjus šildymo sezonui, subjektai, kuriems buvo perduota šilumos punktų priežiūra, galėjo turėti ar neturėti galimybės per tokį trumpą laiką užtikrinti tinkamą šilumos punktų priežiūros vykdymą“, – sakė jis.
Pasak VEI vadovo, toks skubus ir planingas šilumos punktų priežiūros perdavimas vyko su Vilniaus miesto savivaldybės žinia, tačiau nuotolinio valdymo sistema nebuvo perduota prižiūrėtojams.
„Neperdavus nuotolinio šilumos punkto valdymo kartu su priežiūra, kyla abejonių, ar tinkamai įgyvendinamas Šilumos ūkio įstatymas, ar šilumos tiekėjas atskiriamas nuo prižiūrėtojo. Tyrimo metu „Vilniaus energija“ nepateikė faktinių įrodymų, kad nuotolinio valdymo sistema nenaudojama, išskyrus „Vilniaus energijos“ iniciatyva atliktą audito išvadą, kad nuo lapkričio 1 d. nuotoliniu būdu bendrovė nevaldė šilumos punktų“, – dėstė R. Špokas.
Tačiau inspekcijos specialistai nenustatė, kad į daugiabučius buvo tiekiamas aukštesnės temperatūros termofikacinis vanduo.
Galėjo suklaidinti gyventojus
VEI spręs, kokią nuobaudą taikyti „Vilniaus energijai“ už ilgesniam laikotarpiui nei kalendorinis lapkričio mėnuo išrašytas sąskaitas ir galimą vartotojų klaidinimą atskirai išskiriant kompensaciją.
„Inspekcija nustatė teisės aktų pažeidimą dėl atsiskaitomojo laikotarpio ir sąskaitų formavimo. Šilumos tiekėja „Vilniaus energija“ išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei tai leidžia norminiai teisės aktai. Kaip žinote, sąskaitos išrašytos už 32-33 dienas. Tai yra daugiau nei kalendorinis mėnuo“, – kalbėjo R. Špokas.
„Antras nustatytas pažeidimas – sąskaitose nurodoma skola už kurą pažeidžiant taisyklėse nustatytą sąskaitų formą. Ši informacija yra perteklinė ir galėjo suklaidinti vartotoją, mes iš vartotojų gavome tokius paklausimus“, – tvirtino jis.
Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas plačiau VEI išvadų nekomentavo.
„Svarbiausia, kad ministerijos gruodžio pradžioje išsakyti nuogąstavimai pasitvirtino pilna apimtimi. Faktas tikrai yra. Daugiau informacijos negalėtume komentuoti, nes tyrimas dar tęsiamas ir vienokios ar kitokios išvados bus galutinės“, – žurnalistams sakė jis.
Pasak viceministro, sunku spėlioti, kokios nuobaudos grėstų įmonei, jei būtų nustatyti didesni pažeidimai.
R. Germanas: išvados labai geros
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI teigė tokias Energetikos inspekcijos išvadas vertinantis palankiai.
„Labai geros išvados. Tai tik dar kartą patvirtina, kad mes nieko nepažeidėme“, - sakė R. Germanas.
Paklaustas, kaip vertina priekaištus dėl esą per ilgam laikotarpiui išrašytų sąskaitų, šilumininkas tvirtino, jog „Vilniaus energija“ pinigus ėmė tik už savo suteiktas paslaugas, o išvados tai esą įrodo.
„Sąskaitos yra išrašomos už pateiktas paslaugas. Paslaugos buvo? Buvo. Tai yra ir sąskaitos“, - tęsė R. Germanas.
Energetikos inspekcijos teiginiai, esą „Vilniaus energija“ neįrodė nenaudojanti uždraustų nuotolinio valdymo sistemų verslininkui įspūdžio taip pat nepadarė.
„Pateikėme audito išvadą, - sakė R. Germanas, primindamas neseniai paviešintas „Vilniaus energijos' užsakyto audito išvadas, esą nuotolinio šilumos punktų valdymo bendrovė nenaudoja. - Tada tegul (Energetikos inspekcija – DELFI) pateikia įrodymus, kad naudojamės.“
R. Germano žodžiais, inspekcijos tyrimas „Vilniaus energijai“ jokio nerimo nekėlė. „Mes nieko neteisėto nedarome. Kiek jau tų tyrimų per 10 metų buvo – niekas nieko nerado“, - reziumavo „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.
DELFI primena, kad tyrimą dėl „Vilniaus energijos“ sąskaitų inspekcija pradėjo gruodžio pabaigoje.
Tyrimo prireikė, nes dalis sostinės gyventojų už lapkritį gavę sąskaitas iš „Vilniaus energijos“ liko šokiruoti, nes šilumos suvartojimas kai kur buvo padidėjęs keliasdešimt procentų, nors mėnesio temperatūra lyginant su pernykščiu lapkričiu skyrėsi mažiau nei laipsniu.
Dalis bendrijų pirmininkų ir administruojančių įmonių įtarė, kad šilumos tiekėjas į daugiabučius patiekia karštesnį termofikacinį vandenį nei reikėtų.
Tuo metu „Vilniaus energija“ tvirtina, kad dėl šaltesnio oro lapkritį pagaminta 14,5 proc. daugiau šilumos nei pernai, tačiau daugiabučiai nebuvo šildyti labiau.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat yra pradėjusi tyrimą dėl padidėjusių sąskaitų už lapkritį. Išvadas iki sausio 10 dienos turi pateikti vicemero Romo Adomavičiaus vadovaujama darbo grupė ir speciali nepriklausomų ekspertų komisija.
