„ Manome, kad žaliavinė nafta pigs – smarkiai pigs“, - pareiškė 42 metų Z. Schreiberis maždaug 3 tūkst. investuotojų auditorijai, kurioje sėdėjo vieni stambiausių šios pramonės šakos finansų valdytojų. – Jeigu esate dideli, užjaučiu jus“. Tuomet jis parodė skaidrę su automobiliu, pilnu klounų.
Tą dieną žaliavinė nafta kainavo 99 dolerius (85,4 euro) už barelį. Jos vertę didino spėlionės, kad Rusijai aneksavus Krymą ir įsiveržus į Ukrainą, sutriks naftos gabenimas. Per kitas savaites naftos kainos lėtai kilo ir birželį pasiekė apogėjų – 107 dolerius (92 eurus) už barelį. Tuomet, kaip ir prognozavo Z. Schreiberis, pradėjo smukti, rašo „Bloomberg“.
Padidėjus pasiūlai, metų pabaigoje naftos kaina sumažėjo daugiau kaip 50 proc. ir padėjo Z. Schreiberio fondui „PointState Capital“ padidinti savo uždarbį maždaug 27 proc., atskaičius mokesčius. Niujorke įsikūrusios investicinės bendrovės pelnas 2014 metais siekė apie 2 mlrd. dolerių (1,73 mlrd. eurų). Maždaug pusė jo buvo uždirbta iš prekybos nafta, teigė šaltiniai, kurie pageidavo likti neįvardyti, nes bendrovė yra privati.
61 metų investuotojas Stanas Druckenmilleris pristatė Z. Schreiberį kaip žmogų, kuris jo įmonėje aštuonis metus prekiavo nafta, elektra, komunalinėmis paslaugomis ir prekėmis. Konferencijos dalyviams, už bilietą mokėjusiems mažiausiai po 1500 dolerių (1293 eurus), jis teigė, kad „ PointState Capital“ įgula 2013 metais „mikliai jį sumušė“. Tais metais jie grąžino 30 proc., kai vidutinis ribotos rizikos investicinių fondų pelnas vidutiniškai siekia 7,4 proc.
Kai JAV energetikos pramonė padidino gamybos apimtis, o Saudo Arabija ir kitos OPEC narės nusprendė nemažinti naftos gavybos išaugusios konkurencijos akivaizdoje, „PointState Capital“, kuri 2014 metus pradėjo turėdama apie 5,8 mlrd. dolerių lėšų, tapo viena didžiausių naftos vertės smukimo laimėtojų.
Primename, kad didžiausias naftos kainų nuosmukis nuo 2008 metų sukėlė sumaištį pasaulio rinkose: Rusija buvo pastūmėta recesijos link, Venesuela priartėjo prie įsipareigojimų nevykdymo, o Jungtinėse Valstijose pradėjo mažėti amerikiečių bendrovių pajamos. Jis taip pat nubaudė ribotos rizikos investicinius fondus ir kitus investuotojus, kurie kliovėsi JAV energetika. Tarp labiausiai nukentėjusiųjų atsidūrė ir milijardierius Johnas Paulsonas, kuris pernai viename fonde parado 36 proc. lėšų, iš dalies dėl energetikos bendrovių akcijų.
